Pirmoji Seimo darbo savaitė buvo intensyvi ir labai darbinga. Naujojo Seimo darbas prasidėjo sklandžiai ir gana vieningai – tiek valdančiosios daugumos, tiek dauguma opozicinių frakcijų sutarė pagrindiniais klausimais.
Teisių pamynimu, ignoravimu, nesiskaitymu viešojoje erdvėje skundėsi tik Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė apskritai atsisakysiantis Seimo nario mandato. Jo argumentai – naujosios daugumos savivalė, opozicijos teisių varžymas.
Kas paskatino R. Karbauskį tokiam žingsniui, ar turi pagrindo jo pareiškimai?
Viena vertus, ne tik politikai, bet ir Lietuvos žmonės, manau, jau gerai pažino R. Karbauskio asmenybę. Tai labai valdingas ir aikštingas bei kerštingas žmogus. Praėjusiame Seime jis „kovojo“ su Prezidente, savo vyriausybės ministrais, valstybės institucijomis, savo buvusiu dėstytoju, bendrapartiečiu ir Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.
Šią kadenciją jis pradėjo „kova“ prieš kitą savo frakcijos narę Rimą Baškienę. Ji buvo Seimo vicepirmininkė, vertinamos jos savybės tartis, ieškoti kompromisų. Bet R. Baškienė ne kartą yra nepaklususi R. Karbauskio nurodymams. Tai politikė, turinti įsitikinimus ir tvirtą laikyseną. Todėl pasiūlymą, kad R. Baškienė būtų Seimo vicepirmininke, R. Karbauskis tuoj pat net nesvarstęs atmetė ir pasiūlė kitą sau ištikimą kandidatę.
Būdamas Kultūros komiteto pirmininku R. Karbauskis nelabai rūpinosi kultūros reikalais (daug ką pasako faktas, kad nebuvo jokių reikšmingesnių sprendimų kultūros srityje). Tačiau jis nuolat „kovojo“ su žiniasklaida, kišosi į ministerijų darbą, nuolat primindavo idėjas kurti valstybines vaistines, banką, vėl politizuoti valstybinių įmonių veiklą. R. Karbauskis siekė „vadovauti“ valstybei ir tvarkytis joje kaip savo koncerne.
Pralaimėjus rinkimus ir atsidūrus opozicijoje „valstiečių“ lyderis prarado turėtą įtaką, galias. Tokia padėtis aikštingo ir valdingo politiko, žinoma, netenkina.
Kita vertus, už R. Karbauskio skambaus pareiškimo matyti ir tam tikras politinės ateities planas. „Valstiečių“ lyderis siekia susikurti politinio „kankinio“ aureolę.
Vos už gerų metų – savivaldos rinkimai. Jei prieš šiuos Seimo rinkimus R. Karbauskis leido propagandinius leidinius „Neliečiamieji“, iki būsimų rinkimų, nekyla net menkiausia abejonė, jis kurs melagienas apie „kerštingus konservatorius“, persekiojimą, politines patyčias. Ir tokiu būdu, o ne idėjomis, mėgins suvilioti nusisukusius rinkėjus.
Lietuva susiduria su ypatingais sunkumais – pandemija bei jos nulemtais ekonominiais, finansiniais ir socialiniais iššūkiais.
Manau, kad įveikti šias problemas galima tik telkiant visų – nesvarbu pozicijos ar opozicijos – politinių jėgų darbą. Tik sutarus, bendra valia galima išeiti iš šios sudėtingos situacijos Lietuvai ir jos žmonėms su kuo mažesniais nuostoliais.
Pati sąvoka „parlamentas“ yra kilusi iš prancūziško žodžio tartis, kalbėtis. Tėvynės sąjunga, tiek, manau, jos koalicijos partnerės, yra pasirengusios ir tartis, ir, svarbiausia, išgirsti. Tikiuosi, kad aistroms aprimus, „kovos“ nuotakai atslūgus, pavyks sutarti ir su opozicine Valstiečių ir žaliųjų frakcija. Ypač pagerėtų tokio susitarimo perspektyvos, jei Ramūnas Karbauskis įgyvendintų savo paskelbtą ketinimą trauktis iš Seimo ir būtų išrinktas naujas jų frakcijos seniūnas.