Pasaulio ir Lietuvos laukia Sodoma ir Gomora, komunizmas, grąžo rankas patrumpinti trumpistai. Baikit, nemanau. Jei pasaulis nesugriuvo su nuotaikų kaitos kamuojamu Trumpu, jis juolab negrius su Bidenu. Nors teigti, kad kai kurie isteriški trumpistai, kaip ir bidenistai, stovi ant dviejų kojų, tikrai būtų kiek per ankstyva.

Pasaulis, einantis iš proto dėl vieno nesimpatiško tipo patrumpinimo (kelintas ten Trumpo bankrotas – šeštas, septintas?), realiai tampa plokščiu. Take it easy nebegalioja net JAV?

Trumpizmas nėra respublikonizmas, nėra dešiniųjų ideologija.

Būti amžinai nepatenkintu, nuolat urgzti ant viso pasaulio, išskyrus Putiną, apie kurį didysis kovotojas su leftizmu „Twitter“ rašė „Šaunuolis. Seniai maniau, kad jis labai protingas!“, valandų valandas vėpsoti į televizorių, blaškytis, meluoti, neigti akivaizdžius dalykus, užsienio šalis vadinti „šūdinom valstybėm“ ir nuolat šūkčioti Fake news! – ne karalių ir ne dešiniųjų prezidentų užsiėmimas. Netgi ne jų tarnų.

Kai Trumpo ekonomikos patarėjas G. Cohnas bandė paaiškinti jam, kad negalima tiesiog spausdinti dolerių, Trumpas išpūtė akis: „O kodėl ne? O kodėl ne?“

Pasaulio ir Lietuvos laukia Sodoma ir Gomora, komunizmas, grąžo rankas patrumpinti trumpistai. Baikit, nemanau. Jei pasaulis nesugriuvo su nuotaikų kaitos kamuojamu Trumpu, jis juolab negrius su Bidenu. Nors teigti, kad kai kurie isteriški trumpistai, kaip ir bidenistai, stovi ant dviejų kojų, tikrai būtų kiek per ankstyva.
R. Valatka

Trumpui apšviesti apie mokesčius Cohnas parengė „Goldman Sachs“ stiliaus grafikų ir lentelių. Trumpas jų net neskaitė: „Man čia viskas vienodai, svarbiausia – tvarkingi, apvalūs skaičiai.“ Cohnas dar bandė sakyti, kad Reagano laikais JAV ekonomika buvo itin konkurencinga ir kitos šalys ėmė mažinti mokesčius, o Trumpas jį nutraukė: „Man ant viso to nusišikt.“

Trumpizmas = chamizmas, mačizmas ir žemiausios prabos whataboutizmas. Su konservatizmo idėjomis tai neturi nieko bendro. Dauguma amerikiečių ir nebalsavo prieš respublikonus. Rinkimuose į Senatą respublikonai išsaugojo daugumą.

Dauguma amerikiečių – 75 mln. prieš 71 mln. – balsavo tik prieš Trumpą. Balsavo „prieš“, kad JAV būtų dar ketveriems metams susaistytos su emociškai perdegusiu, nenuspėjamu, greitai susierzinančiu ir įsiuntančiu, linkusiu į žioplas klaidas tipu.

Beždžionė su granata Baltuosiuose rūmuose nėra amerikietiškoji svajonė.

Trumpas – gumbuota šaka to paties medžio, ant kurio išsiraizgė Uspaskichas, Paksas, Karbauskis su Skverneliu, J. Kaczynskis, Orbanas ir tas pats Putinas su Lukašenka. Visų tų ponų „vertybės“ sutampa kone idealiai.

Net Trumpo laikysena prakišus – kaip iš akies trauktas koloradinio Tomaševskio elgesys. Bet galime palyginti ir su Pirminyku Karbauskiu, po eilinių prakištų rinkimų pūtusio miglą, kad jis laimėjo ir tuos rinkimus.

Tik mūsų tomaševskiams ir karbauskiams dėl visko būna kalti koncervatoriai, landsbergiai ir Tapinas, o Trumpui – demokratai su visa „leftistine“ žiniasklaida, įskaitant dabar jau turbūt ir staiga suleftėjusia „Fox news“.

Nėra būtinybės kalbėti apie tautinius trumpistus, kurie ant Gedimino kalno užkėlė „Trump“ raideles. Kaip ir apie antivakserius, sąmokslo teorijų mylėtojus ar tuos, kurie, kaip ir Trumpas, neigia Covid-19 pandemijos pavojų. Kuprotą tik grabas ištiesins.

Tik mūsų tomaševskiams ir karbauskiams dėl visko būna kalti koncervatoriai, landsbergiai ir Tapinas, o Trumpui – demokratai su visa „leftistine“ žiniasklaida, įskaitant dabar jau turbūt ir staiga suleftėjusia „Fox news“.
R. Valatka

Keistesnis ir įdomesnis atvejis – trumpistai, kurie nuoširdžiai žavisi Šimonyte ir Landsbergiu, atsakingai kalba ir elgiasi pandemijos akivaizdoje. Ar šiaip suksi, ar kitaip, toks tapatinimąsis – su įžiūrimu sąmonės skilimu. Tačiau, o ką? Ribų neturi tik Visata ir žmogaus siela, bet dėl Visatos turbūt dar galima ginčytis?

Kad ir kaip originaliai katės pjaunasi mūsų trumpistams, būtina pabrėžti, kad šituos rinkimus laimėjo ne Bidenas. Juos, jau laimėtus, prakišo pats Trumpas.

Jei Trumpas būtų klausęs savo patarėjų, kuriuos keisdavo kaip tuos beviltiškus kaklaraiščius, ir pripažinęs, kad pandemija yra žmonijos rykštė. Kurią reikia vertinti rimtai. Jei nebūtų paistęs kepeninių niekų apie dezinfekcinio skysčio įšvirkštimą ligoniui. Nebūtų tyčiojęsis iš JAV epidemiologo: „Nusiimk tą kaukę, kam tau ta kaukė?“. Galų gale, jei nebūtų demonizavęs demokratų ir žiniasklaidos taip, lyg būtų ne pasaulio lyderis, o koks Kultūros komiteto Pirminykas iš mažo kaimelio, Trumpas būtų gavęs antrąją kadenciją.

Demokratams tiesiog nebūtų pavykusi tokia mobilizacija. Kita vertus, tada Trumpas nebebūtų Trumpas. Iš paiko vaiko, šlamštančio dešrainius (vienuolikmečio svajonių dieta, kaip jį apibūdino ne koks leftistas, o trumpizmo siela S. Bannonas), jis būtų tapes JAV prezidentu.

Trumpą įveikė senukas Bidenas. Kurį, negalėdami žinoti, kad užklups pandemija, per beviltiškus jiems rinkimus demokratai numetė Trumpui suvalgyti vietoj dešrainio.

Tai, kad netgi senukas patvarkė Trumpą, – asmeninis Trumpo ir trumpistų pažeminimas. Mačete per pautus toookiam mačo ir mačistams.

Trumpas išeina, trumpizmas lieka? Taip, o kaip jūs norėjot – visus zuikius nupilti vienais rinkimais?

Tik numesk mintį, kad kažkas kažką ten iš jų pavogė, ir čia pat atsiras, kas dialektinio materializmo metodu jiems sukurps sklandžią konspiracijos teoriją a la „kiekvienas atsitiktinumas yra dėsningumo išraiška“.
R. Valatka

Globaliame socialinių tinklų pasaulyje apytikriai pusė žmonių, ypač mažaraščių (už Bideną balsavo 55 proc. rinkėjų su universitetiniu išsilavinimu, už Trumpą – 42, už Trumpą daugiau balsavo tik tų, kuriems per 65), visada bus tokie, kaip Trumpas, – emociškai perdegę ir, teatleis N. Pumprickaitė, amžinai šūdo kandusiu veidu.

Tik numesk mintį, kad kažkas kažką ten iš jų pavogė, ir čia pat atsiras, kas dialektinio materializmo metodu jiems sukurps sklandžią konspiracijos teoriją a la „kiekvienas atsitiktinumas yra dėsningumo išraiška“.

Trumpas buvo iš tų ir tiems, kurie, kaip ir Karbauskis, „niekada neklysta“, šimtu procentų absoliučiai sako tiesą. Bidenas, priešingai, turi vieną klasikiniam politikui tinkamą savybę – sugeba pasakyti „mea culpa“. Gali prisipažinti klydęs, atsiprašyti. Ne kartą tai įrodė.

Tai gali tapti koziriu, siekiant sumažinti amerikiečių susiskaldymą, išvengti politinio keršto, kurio neabejotinai sieks Bideno šalininkai. Trumpas, Kaczynskis ir Karbauskis su Skverneliu privertė mus pamiršti, kad demokratija yra tokia santvarka, kurioje mažuma turi jaustis jaukiai.

Prezidentas neturi teisės visų jam nepatinkančių žmonių vadinti lūzeriais, negali Prezidento rūmų paversti tik savo nesibaigiančio gimtadienio palapine. Tai – didžiausia JAV prezidento rinkimų pamoka. Svarbi Amerikai, bet ne tik jai.

Jei Karbauskio rinkėjai artimiausius ketverius metus pasijus jaukiai, Lietuva bus geresnė. Kaip ir Amerika, kurioje trumpistai taip pat turi pajusti demokratijos teikiamą jaukumą.

Vilties teikia tai, kad, kaip klasikinis JAV politikas, Bidenas nežavėjo Demokratų partijos ugningo kairiojo sparno. Panašu, kad ir Bidenas isteriškais demokratų leftistais (čia jau tikrąja prasme) nesižavi.

Bet Bidenas senas, jis miega, šaukia jo kritikai?

Tegu. Bet nuo JAV prezidento Bideno stalo jo patarėjams bent jau nereikės vogti dokumentų, kad išgelbėtų Ameriką. „Pavogiau nuo jo stalo – apie paimtą nuo Trumpo stalo laišką jo patarėjas Cohnas sakė po to bičiuliui. – Kad nepamatytų. Reikia saugoti šalį.“

Ne viskas blogai, kas Trumpu prasideda ir po ketverių metų baigiasi. Lietuva patrumpino melagį Naisių Pirminyką ir jo lizinginį premjerą. Amerika patrumpino tokį pat nepraustaburnį chamą ir melagį. Stop Counting. Vivat demokratija.