„Pensilvanija tai išvis nežinia, kada užbaigs. O dar kalbėjom, kad Leipalingis per Seimo pirmą turą ilgai skaičiavo“, – pratęsė pardavėja vis dirsčiodama į vakarų pusėje susikaupusius debesis ir dangstydama plėvele nuo lietaus prekes.
Abejonių, kad naujuoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tikrai taps Joe Bidenas, neliko tik penktadienį, kai pastebėjau, kad iš mano feisbuko draugų sąrašo kažkur dingo Šimo baro apžvalgininkas. Nuostolio tik tiek, kad praradau ilgai lauktą progą parašyti keletą piktdžiugiškų komentarų apie Donaldą Trumpą, bet atsigriebsiu Sinicai arba Dagiui priminęs jų partijų per Seimo rinkimus gautą balsų procentą.
O jei visai rimtai, tai iš anksto buvau pažadėjęs gerbti bet kokį amerikiečių pasirinkimą, net jeigu jie nuspręstų dar ketveriems metams pratęsti twitterio įrašais savo šalies autoritetą griaunančio Trumpo valdymą. Dabar gi pats laikas ironiškai pasveikinti tuos lietuvius, kurie prieš pat JAV rinkimus važinėjo po Vilnių mojuodami agitacinėmis vėliavėlėmis ir užrioglino ant Gedimino kalno raides TRUMP. Sugrįžta ta Amerika, kuri grindė savo politiką laisvės ir liberaliosios demokratijos vertybėmis, tarėsi su sąjungininkais ir girdėjo jų balsą. Radikalizacijos laikotarpis baigėsi, grįžta nuosaikios politikos ir susitarimais grįstos pasaulio tvarkos laikai.
Amerikiečiai susitvarkys be mūsų, gal net respublikonams pavyks greitai atsikratyti trumpizmo ir tapti nuosaikia dešinės partija. Netruks susitaikyti dėl rinkimų susirieję JAV lietuvių bendruomenės nariai, o visi prigąsdintieji, kad su Bideno išrinkimu prasidės nevaržomas tolimosios kairės riaušininkų siautėjimas ir baltaodžių diskriminacija, netruks įsitikinti, kad 77 metų demokratas ne ką radikalesnis už mūsų santūrųjį Valdą Adamkų.
„Europoje, matyt, net Boris Johnsonas už jį kairesnis. Tokia jau yra Amerika“, – teigia atidžiai JAV rinkimus stebėjęs viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.
Respublikonai išsaugojo daugumą Senate, tai dėl svarbiausių sprendimų demokratams teks su jais tartis. Beje, sankcijos Rusijai ir priemonės Kinijos įtakai užkardyti buvo patvirtintos abiem partijoms vieningai sutariant, tai jei dabar renkatės naują telefoną, „Huawei“ lentyną patarčiau apeiti iš tolo.
Ar Nendrė su lazda arba mokytoja Astra jau organizuoja „Laisvės kelią“ dėl esą suklastotų JAV prezidento rinkimų nuo Gedimino kalno iki JAV ambasados? O gal kadenciją baigiančiam Seimui jau pateikta rezoliucija dėl Bideno išrinkimo nepripažinimo?
Sinchroniškas Trumpo ir žaliųjų valstiečių pralaimėjimas leis Lietuvai išsivaduoti nuo populistų naujakalbės apie visur knibždančius neoliberalus, Soroso ir Gateso nupirktą „sisteminę“ žiniasklaidą, neva griaunančią tradicines vertybes ir dvilytes šeimas. Amerikos ir Lietuvos laukia ilgas sveikimas, bet jis jau prasidėjo. Skiepų ir 5G baimių bei homofobijos taip greitai išgyvendinti nepavyks, bet iš jų sau politinį kapitalą susikrauti bandę veikėjai liks tik laisvos visuomenės dėl įvairovės toleruojama keistenybe.
Antrasis karantinas dar tik prasidėjo, bet jau dabar aišku, kad pirmųjų švelnių jo suvaržymų gali neužtekti.
„Jeigu per savaitę nuo karantino įsigaliojimo nepamatysime situacijos stabilizacijos, tada ir bus galvojama apie papildomas priemones“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė vis dar ministras Aurelijus Veryga.
Įtariu, kad jau dabar galime pradėti ruoštis tokiam karantino režimui, koks pavasarį buvo per Velykas – su judėjimo apribojimais, uždarytomis parduotuvėmis ir kitais verslais, kuriems dar kol kas leidžiama veikti. Nes prarasti užkrato plitimo kontrolę gerokai lengviau, negu ją susigrąžinti.
Ekstremalioje situacijoje negalime sau leisti prabangos toleruoti į ligonines landžiojančių ir po nukentėjusius nuo viruso miestus automobilių kolonomis važinėjančių bei jų gyventojus atsisakyti testavimo raginančių sambūrių veiklos. Baudų už kaukių vengimą čia neužteks – pareigūnai turėtų iš anksto užkardyti visuomenės sveikatai grėsmę keliančią veiklą. Net jeigu tam reikės susikurti netikras feisbuko paskyras ir įsiterpti į naujas akcijas planuojančių covidiotų grupes.
Tarpuvaldžio savaitėmis, kai Sauliaus Skvernelio vyriausybė jau žino, kad jos dienos suskaičiuotos, o Ingrida Šimonytė dar renkasi naujus ministrus, žiniasklaidai tenka ypatingas vaidmuo stebėti, kad nueinantieji paslapčia neapsidovanotų savęs jei ne rentomis iki gyvos galvos, tai bent gerai apmokamomis pareigomis valstybės tarnyboje ir įmonėse. Arba pasikutinę darbo dieną nesusidorotų su visą kadenciją jiems gyvenimą kartinusiais kritikais.