Tačiau jau pirmoji savaitė po rinkimų parodė, kad Tėvynės sąjungos ir abiejų liberalių partijų koalicijos diktuojama politinė kultūra, retorika bus kitokia nei Valstiečių žaliųjų.
Siekiame derinti interesus, įsiklausyti į kitokią nuomonę, išgirsti ir būti pasirengę kompromisams. Todėl manau, kad artimiausiomis dienomis rinkimus laimėjusios partijos be didelių įtampų suderins programines nuostatas, veiklos prioritetus ir sudarys darbingą Vyriausybę.
Tikiuosi, kad rinkėjai, visi Lietuvos žmonės šiuos naujos valdžios kitokius darbo principus greitai pamatys, įvertins. Būsimosios premjerės Ingridos Šimonytės gebėjimas telkti žmones yra ypatingai svarbus. Mums būtinas susitelkimas tiek įveikiant pandemiją, tiek sprendžiant kylančius ekonominius ir finansinius iššūkius.
Žmonės pavargo nuo Valstiečių žaliųjų, jų lyderių Ramūno Karbauskio bei Sauliaus Skvernelio kurstomo „karo su visais“, rietenų, įžeidinėjimų. Leidinių apie „neliečiamuosius“ ir gąsdinimų, kaip per Heloviną, konservatoriais.
Priminsiu tik kelias pastarųjų dienų citatas.
„Buvusios vadovės net nevertinsiu. Jos pozicija visada būdavo stebėti reiškinius būnant krūmuose ar iš šalies ir tik po to komentuoti. Todėl net nevertinu“, – S. Skvernelis apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę.
„O dabartinis šalies vadovas. Tai jis turėjo... Mes ir siūlėme, ir progų buvo tą lyderystę pademonstruoti“, – premjeras apie Prezidentą Gitaną Nausėdą.
O gal „valstiečių“ lyderiai, nerodę pagarbos asmenybėms, vertino valstybės institucijas? Per rinkimų batalijas greit visi pamiršome, kaip S. Skvernelis skaitė paskaitą parlamente apie tai, kad Seimas užsiima „šūdmala“. R. Karbauskis aiškino nekelsiąs kojos į Prezidentūrą, kaltino Konstitucinį Teismą „politikavimu“ ir teigė, kad Juozas Bernatonis būtų tinkamiausias šio teismo teisėjas. Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis vadino „kenkėju“. Tuo tarpu Petras Gražulis jam buvo „geras žmogus“.
Tėvynės sąjungos ir liberalų koalicijai nebus lengva. Reikės spręsti ne tik pandemijos, ūkio problemas, imtis švietimo, sveikatos apsaugos ir valstybės tarnybos pertvarkų. Ne mažesnis uždavinys – sutelkti politines jėgas, visuomenę. Sumažinti susipriešinimą, kurį nuolat kurstė „valstiečiai“ ir jų lyderiai.
Manau, savo veikla bei darbais parodysime, kad politikai turi elgtis atsakingai. Politinis oponavimas neturi virsti panieka, intrigomis, o vietoj argumentų neturi būti vartojami įžeidinėjimai. Todėl ir naujame politiniame etape padarysiu viską, kad pasitikėjimo, pagarbos vieni kitiems bei susitelkimo rastųsi daugiau.