Keliose srityse jau praktiškai aišku, kad diržas bus veržiamas ir tą, greičiausiai, būtų turėję daryti net ir dabartiniai valdantieji, jei rinkėjai jiems būtų įteikę mandatą. Pirmuosius žingsnius jie jau daro.

Pavyzdžiui, baigiasi Gerovės valstybė, kai pinigai buvo dalinami kairėn dešinėn. Savarankiškai dirbantieji ir toliau galės tikėtis 257 eurų išmokų, tačiau jos bus mokamos tik per karantiną, ir siauresniam gavėjų ratui. Tai tik maža dalis pakeitimų, stabdandt skolintų milijardų dalybas.

Čia švelni pradžia.

Kai kurie dalykai priklauso net ne nuo mūsų. Europos Parlamentas balsavo už tai, kad metinės tiesioginės išmokos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų laipsniškai mažinamos, taip pat būtų nustatytas 100 tūkst. eurų metinis tiesioginių išmokų limitas. Vis dėlto prieš šį sumažinimą ūkininkai turės galimybę iš bendros sumos išskaičiuoti 50 proc. savo su žemės ūkiu susijusio uždarbio.

Dėl šio išmokų mažinimo, vadinamosios moduliacijos, pas mus vyko aršios kovos ir diskusijos.

Lygiai prieš dvejus metus Lietuvos politikos ir žemdirbių sluoksnius sukrėtė žinia – Europai reikalaujant bus įvestos išmokų lubos, kurios negalės viršyti 150 tūkst. eurų per metus vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui (vadinamoji moduliacija). Tačiau niekas dėl to nenukentėjo.

Žemės ūkio ministerija šiemet pakeitė taisykles ir moduliacijos buvo atsisakyta

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pagal tą formą, kuri buvo numatyta, nukentėję būtų nedaug kas. Rudenį Andrius Palionis skaičiavo, kad jei įvestume moduliaciją, iš didžiųjų galėtume paimti ir perskirstyti tik 3,9 mln. eurų.

Visgi, velnias slepiasi detalėse. Jei moduliacija būtų taikoma ne kiekvienai bendrovei atskirai, bet ir susijusiems ūkiams (kai skaičiuojamos ne kiekvieno atskirai paimto ūkio, o visų vieno savininkų ūkių bendros pajamos ir joms taikomas ribojimas) stambūs agrokoncernai tą pajustų gana stipriai. Ne, ne Ramūno Karbauskio nuostoliai čia būtų didžiausi. Čia galite užmesti akį į preliminarius skaičiavimus.

Kitas „radikalaus taupymo režimo“ vieta gali būti intensyvi parama nukentėjusiems nuo koronaviruso. Jau dabar aišku, kad tie šimtai milijonų, kurie buvo supilti į ekonomikos palaikymą, baigiasi, o pandemija tik dar stipriau įsisiūbuoja. Gali tekti, kad apsukriems piliečiams nebeliks tokių sąlyginai nedidelių, bet malonių išmokų. Jau aišku, kad ne visi savarankiškai dirbantieji galės naudotis 257 eurų subsidija, ir ji bus mokama trumpiau.

Šiemet mikroįmonės, turinčios nuo 1 iki 9 darbuotojų, kurios įtrauktos į VMI nukentėjusiųjų sąrašus, gali pasinaudoti specialiomis subsidijomis, skiriama 1 tūkst. eurų subsidija, o jei GPM suma mažesnė nei 1 tūkst, skiriama 500 eurų.

Priemonei įgyvendinti skirta 100 mln. eurų, tačiau 94,3 mln. eurų šios paramos jau yra išnaudota, šia parama pasinaudojo 34,9 tūkst. įmonių. Ateityje ši priemonė bus taikoma tik toms mikroįmonėms, kurios patenka į apribotų veiklų sąrašą.

Naujam karantino laikotarpiui nebus taikomas dalinis nuomos mokesčio kompensavimas.

Esmė paprasta – liga ir toliau neš nuostolius ir praradimus, tačiau skolintų milijardų, kuriuos būtų galima išdalinti lengva ranka, nebėra. Pirmą bangą pragyvenome gana sėkmingai, tačiau, panašu, kad dabar teks nebe tiesiog mėginti išgyventi, o išmokti susigyventi su situacija ir joje dirbti bei uždirbti.

Kitos sritys, jei nebus gigantiškos ES paramos ar besaikio skolinimosi milijardais eurų leisiančių toliau tiesiog deginti pinigus, praktiškai jau aiškios. Tai pradėtos ir užmestos švietimo, sveikatos ir valstybės valdymo aparato reformos. Jos nebuvo atliktos tada, kai ekonomika sparčiai augo ir valstybė turėjo pakankamai pinigų, kad išspręstų atsiradusias socialines problemas, o žmonėms, kurie neteko darbo, buvo kur eiti. Kaip bus dabar, kai, tikėtina, ekonomika trauksis, nežino niekas, tačiau milžiniškos ir neefektyviai valdomos struktūros sudegina labai daug mūsų visų pinigų ir kaip neskausmingai išspręsti šią dilemą kol kas nesugalvojo niekas.

Sekite autorių feisbuke