Jeigu gyvenate vienoje iš raudona spalva COVID-19 žemėlapyje nuspalvotų savivaldybių, jūsų laukia seno gero karantino sušvelninta forma. Kitiems teks palaukti, kol jų miestas ar rajonas paraus, tačiau tai tėra laiko klausimas.
Labiausiai man gaila Kalėdų. Tikėtina, kad susirgimų pikas mus ištiks kaip tik per šią nuostabią krikščionišką žiemos šventę, todėl savo miesto eglutės įžiebimo iškilmės fejerverkais feisbuke dalinsimės iš ankstesnių metų prisiminimų. Naujienų portalai rengs apklausas, kuri žaliaskarė buvo gražesnė: 2015 m. Vilniaus, 2017 m. Kauno ar 2019 m. Varėnos.
Miestų aikštės nekvepės karšu vynu, lėtai čirškinama kiaulienos kulnine ir imbieriniais sausainiais. Kalėdų senelio elfus atstos dovanas skubantys atgabenti siuntų tarnybų kurjeriai, o prie įvažiavimų į miestus, kaip jau buvo per Velykas, skubančius namo keliautojus stabdys policijos, šaulių ir kariškių patruliai. Net jeigu jūsų automobilyje skambės 1986-ųjų Chris Rea daina „Driving Home For Christmas“, teks įrodyti, kad turite nekilnojamojo turto vietovėje, į kurią norite patekti.
Skiepai yra vienintelis būdas visiškai sustabdyti COVID-19 plitimą pasaulyje, atkurti normalų gyvenimą, džiaugtis kelionėmis ir bendravimu be jokios socialinės distancijos bei apsaugos priemonių. Net jeigu įgyjamas imunitetas bus veiksmingas tik vieną sezoną, o paskui kasmet reikės skiepytis iš naujo.
Tačiau užmiršti COVID-19 tarsi slogų sapną galėsime tik tuomet, kai paskiepyti bus ne trečdalis ar pusė, o dauguma ar net visi šalies gyventojai. Būtent čia mūsų tyko didžiausia grėsmė – žmonių tamsumas ir nepasitikėjimas mokslu.
Puikus pavyzdys – Raseinių rajonas, kuriame anksčiausiai teko įvesti vietinį karantiną. Vos keliuose žiniasklaidos pranešimuose šmėkštelėjo žinia, kad ten aktyviai veikė prieš testavimą pasisakanti asmenų grupuotė. Tariamą žmogaus teisę laisvai platinti virusą ginančių aktyvistų automobilių kolona sukinėjosi po Raseinius, o jų veikla susidomėjusiems policijos pareigūnams atvykėliai grasino užversti komisariatą eglės kankorėžiais.
Sąmokslo teorijų apie tariamą skiepų žalą viešojoje erdvėje sklando gerokai daugiau, negu apie COVID-19 testus, todėl, atėjus laikui skiepytis, galime tikėtis ypatingo antivakserių suaktyvėjimo. Laisvoje šalyje juos užčiaupti būtų sudėtinga, nors pandemijos metu jų skleidžiamas melas gali kainuoti ne vieno žmogaus gyvybę.
Vienintelė išeitis tokioje situacijoje būtų privalomas skiepijimas, kurį, kaip nacionalinį susitarimą, kartu patvirtintų Seimo dauguma ir opozicija.
Paklaustas, ar tai Lietuvoje įmanoma įgyvendinti, vienas jaunas gydytojas, kurio vardo ir pavardės pažadėjau neatskleisti, pasiūlė tokį modelį: „Visi gyventojai gautų šaukimus skiepytis. Gydytojų komisija spręstų pavienius atvejus, kam dėl specifinių ligų galima nesivakcinuoti. Smagumėlis, pats porą per prievartą paskiepyčiau“.
Kelių aršiausių šalies antivakserių skiepijimas galbūt atrodytų panašiai, kaip Garliavos mergaitės paėmimo operacija. Bet daugumai pakaktų pamatyti, kad vakcinavimas neišvengiamas.
Baisėtis, esą taip pažeidžiamos kažkokios žmogaus teisės, nėra jokio pagrindo. Juk nesipiktinate, kad automobilyje privalote segtis saugos diržą arba apšerkšnijusiais keliais negalite važinėti plikomis vasarinėmis padangomis. O skiepas nuo viruso, pražudžiusio pasaulyje daugiau kaip milijoną žmonių, yra gerokai svarbesnis už viešąjį interesą, kad eismo įvykio metu neišsitaškytumėte ant asfalto.