Tačiau yra šimtai atvejų, kai būtent tiesiogiai remiantis Konstitucija buvo apgintos žmogaus teisės ir laisvės, o 2020 m. rugsėjo 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimu „Dėl privalomos atestuotų architektų narystės profesinės savivaldos asociacijoje“ buvo patenkintas individualus skundas dėl architekto teises pažeidžiančio teisinio reguliavimo. Šis tiesioginis žmogaus kreipimasis į Teismą tapo galimas Konstitucijos 106 straipsnio pataisos, padarytos 2019 m. kovo 21 d., pagrindu.
1992 m. spalio 25 d. ne tik referendumu buvo priimta dabar galiojanti Konstitucija, bet tą pačią dieną vyko ir Seimo, kuris tuo metu dar vadinosi Aukščiausiąja Taryba (vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu), rinkimai. Juos triuškinančiai laimėjo Demokratinė darbo partija.
Prabėgus dienai ar dviem, šių eilučių autoriui – teisingumo ministro pavaduotojui – teko Vienoje dalyvauti Europos Tarybos renginyje, skirtame Vidurio ir Rytų Europos šalių teisinių sistemų pertvarkai iš sovietinės į vakarietišką.
Prie manęs vis prieidavo jau garbaus amžiaus šio renginio moderatorė iš Prancūzijos ir klausdavo to paties: kaip jūs, lietuviai, pirmieji ištrūkę iš komunistinės valstybės okupacijos, vėl išsirinkote buvusius komunistus? Ką buvo galima atsakyti, kai daug kam tai buvo šaltas dušas?! Deja, tai buvo tik pirmas kartas, kai pradėjo veikti rinkiminė švytuoklė. Netrukus po to tas pats atsitiko Lenkijoje, Latvijoje, kitose šalyse...
Šiemet bus pirmas kartas po 1992 m., kai Seimo rinkimai (antras turas) vėl vyks spalio 25 d., per Konstitucijos metines. Šįkart yra daugiau vilties, kad Lietuvos žmonės rinksis ne naftalino kvapą, ne kolchozų ilgesį, o stiprios Lietuvos ateitį.
Tačiau grįžkime prie Konstitucijos. Pasaulinio lygio konstitucinės teisės profesorius, buvęs Austrijos Bundesrato prezidentas Herbertas Šambekas, perskaitęs jos tekstą, prieš keletą metų paklausė: kaip jums pavyko parašyti geriausią pasaulyje Konstituciją? Minutėlę sutrikau, bet buvo malonu tai girdėti.
Manau, tam buvo kelios priežastys: aukštas mūsų pačių profesinis išprusimas ir, ko gero, svarbiausia, kompromisinis variantas, kai vieningas tekstas buvo sudarytas iš dviejų skirtingų, kuriuos pateikė kai kuriais klausimais labai priešingas idėjas išsakančios darbo grupės. Štai tikroji kompromiso galia!
Jeigu jau mūsų Konstitucija tokia gera, tai ji verta ir tinkamos pagarbos. Deja, pastaroji Seimo kadencija, turbūt, bus pirma, kai Konstitucinis Teismas tiek kartų turėjo konstatuoti, kad valdančioji dauguma nesiskaito su mūsų šalies Pagrindinio įstatymo nuostatomis.
Neturime galvoje tų Teismo nutarimų, kurie susiję su seniau galiojančiais įstatymais, ypač kodeksais, dėl kurių ir priėmimo metu kildavo įvairių diskusijų.
Turime galvoje tik tuos atvejus, kurie nesusiję su svarbiais valstybės ir jos žmonių gyvenimo klausimais, kai neretai iš karto būdavo aiškus jų prieštaravimas Konstitucijai ir tai opozicijos vienareikšmiškai būdavo pasakoma tiek komitetuose, tiek ir plenarinių posėdžių salėje.
Laimėdavo politinis užsispyrimas ir pyktis kitaip manantiems prieš teisinę logiką. Bet tik iki tol, kol Konstitucinis Teismas paskelbdavo verdiktą...
Štai vienas paskutinių, 2020 m. rugsėjo 2 d., nutarimas „Dėl atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“. Priminsime, kad šis konstitucinis ginčas kilo dėl to, kad Respublikos Prezidentas 2019 m. gruodžio 16 d. dekretu teikė Seimui atleisti Civilinių bylų skyriaus (CBS) pirmininkę iš pareigų ir paskirti ją šio Teismo pirmininke. Seimas 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu priėmė du sprendimus: atleido CBS pirmininkę iš pareigų, tačiau nepaskyrė jos į Teismo pirmininko pareigas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkto formuluotės kyla reikalavimas atleisti teisėją iš pareigų tik tuo atveju, kai jis jau yra išrinktas ar paskirtas į kitas pareigas.
Logika čia paprasta: pirma turėjo būti priimtas Seimo nutarimas dėl teisėjos paskyrimo Teismo pirmininke ir tik po to ji galėjo būti atleista iš skyriaus pirmininkės pareigų, nepasibaigus kadencijai.
Nors Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ir Respublikos Prezidentas, prieš teikdamas Seimui atleisti teisėją iš pareigų, turėjo įsitikinti, ar ji paskirta į kitas pareigas, tačiau, mūsų nuomone, galutinį sprendimą priima Seimas ir jam tenka pagrindinė atsakomybė už šią klaidą.
Kitas nesenas nutarimas, priimtas 2020 m. rugpjūčio 28 d., „Dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų“. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. protokolinis nutarimas „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“ prieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, kadangi toks svarbus Vyriausybės legitimumo klausimas turi būti sprendžiamas priimant ne protokolinį, o Seimo statute numatytą įprastą nutarimą.
Nors Teismas nurodė šį nutarimą oficialiai paskelbti tik 2020 m. gruodžio 23 d., vadinasi, tik tada jis įsigalios, tačiau Vyriausybės veiklos ir jos priimamų sprendimų legitimumo klausimas (bent politine prasme) išlieka.
Besibaigiančią Seimo kadenciją pagrįstai galime vadinti tyrimo komisijų kadencija. Valdžią gavusi dauguma nuo jos apsvaigo ir pasijuto esanti vos ne iš dangaus. Ne kartą Seimo salėje yra nuskambėję šūksniai, kad iki jų per visus 30 metų nieko nebuvę padaryta, o dabar štai jie tai padarys. Padarė taip, kad nueinantį Seimą galime pavadinti dar ir draudimų, baudimų ir gąsdinimų Seimu. Gąsdinimų opozicijos, atskirų Seimo narių ar visos Tautos adresu.
Prisiminkime garsųjį Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, kuriuo buvo sudaryta vadinamoji Širinskienės parlamentinio tyrimo komisija dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje. Užsimota buvo tirti net 2008–2016 metų laikotarpį, į kurį patenka ir jų koalicijos partnerių, socialdarbiečių, valdymas.
Pirmasis terminas baigti tyrimą buvo numatytas iki 2019 m. gegužės 1 d., o tai yra laikotarpis, per kurį vyko savivaldos rinkimai. Jiems įvykus šios komisijos „tyrimo“ laikotarpis pratęstas iki 2019 m. gruodžio 15 d., o tai yra laikotarpis, per kurį vyko Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ir papildomi Seimo narių rinkimai.
Galų gale, komisija baigė darbą Seimui pateikdama nutarimą, kuris buvo priimtas tik 2020 m. gegužės 14 d. Jeigu kas nors paskaitytų šį nutarimą, jam turėtų būti gal net nejuokinga, bet graudu matant, kokias išvadas komisija sugebėjo suformuluoti, naudodama Seimo (tai yra mokesčių mokėtojų) resursus daugiau kaip pusantrų metų.
Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 12 d. nutarime „Dėl Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamo tyrimo ribų“ pasakė, kad Seimo nutarime buvo taip suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimai, kad jų neįmanoma ištirti, iš jų taip pat nėra aiškios Komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo ribos, dėl to sudarytos prielaidos Komisijai pačiai nustatyti atliekamo tyrimo klausimus, nors tai gali padaryti tik visas Seimas, o tai prieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.
Todėl Teismas pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja ne tik šis, bet ir komisijos „išvadas“ patvirtinęs Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimas. Taigi visos „pastangos“ šuniui ant uodegos...
Galime vardinti ir vardinti teisinio neraštingumo atvejus, pavyzdžiui, politinius žaidimus su Referendumo įstatymu ir pačiu referendumo skelbimu, kai vėl turėjo įsikišti Konstitucinis Teismas ir sustatyti reikalus į vietas. Deja, dėl to terminai pasirengti referendumui dėl pilietybės buvo suvelti taip, kad yra pakankamo pagrindo abejonei, ar valdantieji to nesiekė sąmoningai: būti geri išeivijai, bet tuo pačiu viską padaryti, kad referendumas nebūtų sėkmingas.