„Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė“, – tai maldelė, kurią kone į kiekvieną tekstą, kur minima „Rail Baltica“, įterpia Rusijos propagandos ruporas Lietuvoje Sputniknews.lt.

Rašo šis portalas, kaip ir kiti kaimyno iš Rytų naratyvus mums bandantys primesti kanalai, apie bendrą Baltijos šalių projektą ganėtinai daug, vis atkartodami anoniminių ekspertų naratyvą, kad tai bus ekonomiškai nepagrįsta, nepelninga, kainuos daug, bet naudos neduos.

Pasisakymai ypač vėl suaktyvėjo Lietuvoje apsilankius Lenkijos infrastruktūros ministrui Andrzej Adamczyk, o Lietuvos pusei paskelbus, kad „Rail Baltica“ Lietuva, kaip ir Lenkija, gali pasistatyti savo jėgomis.

Iš principo nieko naujo, nes panaši maldelė kartojama prie kiekvieno didesnio Lietuvos ekonomikos projekto, kuris užtikrina šalies stabilumą ir nepriklausomybę vienoje ar kitoje srityje.

Kaip paskelbė Lietuvos Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas, 2019 m. viešojoje informacinėje erdvėje nustatyta 2890 informacinių incidentų, iš kurių 14 proc. sudarė ekonomikos ir energetikos temos.

Skelbtoje informacijoje SKD net įvardino svarbiausius punktus, kur nukreipta informacija kalbant apie „Rail Baltica“:

1. Baltijos šalių logistikos projektai paremti politika, bet ne ekonomika, todėl yra pasmerkti žlugti, nes visos alternatyvos geležinkeliui yra žymiai pigesnės. Projektas neatsipirks, nes Baltijos šalyse nėra tiek krovinių ir keleivių. Todėl niekas nesiruošia į tai investuoti didelių pinigų ir projektas gali likti neužbaigtas.

2. „Rail Baltica“ yra viena didelė korupcijos afera, įrodanti neefektyvų ES lėšų panaudojimą pačiame Europos centre. Yra senai žinoma, kad ES Struktūriniai fondai yra išvagiami dotuojamose ES šalyse ir todėl šalys donorės nebenori skirti lėšų Baltijos valstybėms. JK išėjimas iš ES sumažins bendrą biudžetą, todėl švaistyti pinigus tokiam projektui yra nelogiška.

3. Beveik visi nauji dideli infrastruktūros projektai Baltijos šalyse yra žlugę, o SSSR laikais jos buvo infrastruktūros išsivystymo avangarde, nes SSSR valdymas buvo efektyvesnis nei dabartinės ES. Nežiūrint į Eurointegraciją, Baltijos šalių transporto sritis ir dabar yra susijusi su RF ekonomika ir krovinių srautais iš RF į Baltijos šalių jūrų uostus.

4. „Rail Baltica“ virto į Baltijos šalių nacionalinio saugumo prioritetinį projektą, skirtą NATO greičiau permesti karines pajėgas prie RF sienų, už kurį turės sumokėti ES. Nelogiška sukurti rimtą transporto infrastruktūrą fronto linijoje, nes yra rizika, kad ji bus sunaikinta per pirmąsias karinio konflikto valandas.

Atidžiau sekant kaimynės iš Rytų pasisakymus propagandiniuose kanaluose galima pastebėti, kad kalbant apie „Rail Baltica“ labai pabrėžiamas šio geležinkelio karinis potencialas. Lyg ir bandoma paneigti, kad tai bus menka ir lengvai sunaikinama infrastruktūra, bet apie tai kalbama tiek, lyg Lietuva bandytų antrą kartą įstoti į NATO.

Žinant, kad jautriausia Baltijos šalių gynybos vieta yra Suvalkų koridorius, o Lietuvai ir Lenkijai pastačius modernų geležinkelį iki Kauno, jis padėtų NATO pajėgas krizės atveju greitai atvežti į
jautriausią gynybos vietą, galime tik pasidžiaugti, kad, sprendžiant pagal reakcijas, šis geležinkelis tikrai mums reikalingas ne tik kaip ekonomikos augimo variklis, bet ir kaip saugumo garantas.

Prisimenant netolimą praeitį, kiek buvo peikiamas SGD terminalas, jo statybos iškart atpigino Lietuvos gaunamų dujų kainą tiek iš pačios Rusijos, tiek iš kitų valstybių.

Todėl galime tik su pozityvo užtaisu žiūrėti į planuojamą geležinkelio linijos nuo Lenkijos sienos iki Kauno modernizavimą, kuris galėtų būti prioritetiniu projektu, vykdomu net COVID-19 akivaizdoje ES perskirsčius prioritetus ir pristabdžius „Rail Baltica“ finansavimą. Juk tokia investicija sustiprintų Lietuvos integraciją į Vakarus.