„Valstiečiams“ pavyko sukurti ilgai lauktų pokyčių viziją, kuria patikėjo net didžiausi skeptikai, o prie Vyriausybės komandos sutiko prisidėti būrys profesionalų, savo srities ekspertų – padorių ir protingų, kokius labiausiai norime matyti valdžioje. Pagaliau valstybė bus valdoma skaidriai, regionams bus skirta ypač daug dėmesio ir pinigų ir suklestės net visų visada pamiršta kultūra! Tačiau Lietuvą išdūrė, ir labai skaudžiai.
Labai greitai paaiškėjo, kad profesionalų Vyriausybė tėra dar vienas jaukas lengvatikiams. Nenorit politikų Vyriausybėje? Štai jums profesionalai, ne politikai. Milda Dargužaitė, Rokas Masiulis, Kęstutis Navickas, Liana Ruokytė-Johnson atėjo rimtai nusiteikę įgyvendinti permainas, kurioms iki šiol trūko politinės valios ir ryžto. Tačiau netrukus visiems tapo aišku, kad jokių reformų šiai valdžiai nereikia. Profesionalams, nuoširdžiai bandžiusiems į valstybės valdymą įnešti daugiau skaidrumo, kompetencijos, idėjų, greitai buvo parodytos durys.
„Kviečiu kurti Lietuvą, kurios daugiau niekas niekada nevairuos nuo galinės sėdynės“, – dar visai neseniai kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis. Dar jis sakė, kad Lietuvai būtina skaidrumo reforma.
Kaip paaiškėjo per pastaruosius kelerius metus, šie garsiai deklaruojami siekiai tebuvo ciniškas melas. Nuo 2008 metų nuosekliai dirbu antikorupcijos srityje. Per šį laiką buvo visko, bet tiek neskaidraus veikimo, tokio ciniško požiūrio į valstybę, į visų mūsų bendrą rūpestį dar neteko matyti. Nors ši valdžia atėjo aukštai iškėlusi kovos su korupcija vėliavą, realybė pasirodė visai kitokia.
Į šią Vyriausybę pakviestas dirbti Rokas Masiulis pabandė skaidrinti labai neskaidrią Lietuvos kelių priežiūros sistemą. Jis nesutiko skirti lėšų premjero keliuko asfaltavimui, o paskui dar atleido interesus supainiojusį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų. Visa tai jam netrukus kainavo ministro postą, negana to, jo kompetenciją ir reputaciją buvo bandoma sumaišyti su žemėmis. Tai buvo labai aiškus signalas visiems, kurie bandys eiti R. Masiulio pėdomis ir sieks ne tariamų, o tikrų pokyčių valstybėje.
Kai iš susisiekimo ministro posto buvo išstumtas R. Masiulis, labai greitai pamatėme, kokių ministrų reikia šiai Vyriausybei. Jaroslavas Narkievičius, kaip įtariama, dar dirbdamas Vilniaus savivaldybėje, ėmė kyšius laimėtais viešaisiais pirkimais, o iš jų prašmatniai susitvarkė namus. Nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo, jis iš pareigų nepasitraukė, priešingai – iš Vyriausybės vadovo ir Seimo valdančiųjų sulaukė paramos ir palaikymo. Suprask, jis savas, supranta reikalą ir moka suktis.
Per ketverius šios valdžios kadencijos metus skaidrumo ne tik neatsirado daugiau, jo smarkiai sumažėjo. Štai Seimo daugumos „dėka“ nepavyko įteisinti draudimo valstybinėms ir savivaldybių įmonėms dalinti paramą. Savivaldybėms palikta galimybė naudotis vidaus sandoriais, nors visos kontroliuojančios institucijos pripažino ir ne kartą perspėjo, kad toks pirkimų būdas leidžia reikštis korupcijai, neskaidriems susitarimams.
Iš esmės nesiimta spręsti atsakomybės neišvengiamumo problemų. Pasirodo, iki šiol nė vienas asmuo nėra realiai nubaustas už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, o valstybinės institucijos nesinaudoja savo teise išsireikalauti žalą iš ją valstybei padariusio tarnautojo. Įstatymas numato, kad valstybei žalos padaręs asmuo ją turi grąžinti „iš savo kišenės“, tačiau realybėje to nėra. Įstatymas neveikia dėl Vidaus reikalų ministerijos pasyvumo, o gal politinės valios stokos?
Sveikatos apsaugos reforma net nebuvo pradėta. Gydymo įstaigose žmonės vis dar moka priemokas už paslaugas ir vaistus, kuriuos turėtų gauti nemokamai, eilės prie gydytojų kabinetų nesutrumpėjo, kyšiai neišnyko.
Skandalingoji e. sveikatos sistema iki šiol neveikia taip, kaip turėtų. Prie bendros elektroninės registracijos sistemos prisijungusios ir ja naudojasi vos 30 iš 800 sveikatos priežiūros įstaigų! Dauguma greitosios medicininės pagalbos dispečerinių vis dar nėra integruotos į Bendrojo pagalbos centro sistemą, nors apie tai kalbame ir to siekiame jau 16 metų. Šis delsimas pertvarkyti sistemą mums kasmet kainuoja šimtus tūkstančių eurų.
Apie tai, kad neįgalumą galima nusipirkti už kelis šimtus ar tūkstantį eurų, taip pat kalbame jau seniai, tačiau ši Vyriausybė nepadarė nieko, kad viena labiausiai korumpuotų sričių taptų skaidresnė. Vieša paslaptis, kad už kyšį galima priskirti diagnozę ir gauti išmoką, pavyzdžiui, atostogų kelionei, kuri pavogta iš to, kuriam pagalba ir finansinė parama gyvybiškai reikalinga.
Valdžiai, kuriai rūpi ne problemas spręsti, o susitvarkyti savo ir sau artimos aplinkos reikalus, net ekstremali situacija dėl COVID-19 tapo naudinga ir net, sakyčiau, pelninga. Prisidengiant būtinybe greitai priimti sprendimus, siekiant suvaldyti pandemijos plitimą, biudžeto pinigai buvo žarstomi į kairę ir į dešinę.
Štai pusė milijono greitųjų testų nupirkta 4 kartus brangiau iš viso už daugiau kaip 6 mln. eurų. Pasirodo, tik 1,5 mln. eurų buvo sumokėta tiekėjui, o kur pradingo daugiau kaip 4 mln. eurų, dabar aiškinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Medikai dar pavasarį garsiai kalbėjo, kad greitųjų testų nauda yra labai menka, tad paaiškėjus, kad tūkstančiai testų sandėliuojami ir nenaudojami, suskubta jais testuoti mokytojus, kultūros darbuotojus. Reikia gi kaip nors pateisinti brangų pirkinį.
Ką tik paaiškėjo, kad vos paskelbus karantiną, Sveikatos apsaugos ministerija nurodė pavaldžiai įstaigai skubiai nupirkti nuotolinius mokymus medikams už 24 kartus didesnę kainą.
Su kolegomis Seimo nariais kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, nes matome, kad lėšų švaistymas per, tikėtina, gudrias korupcines schemas yra ne atsitiktinumas, o sistema. Pandemija atvėrė kelią valstybės išgrobstymui, neskaidriems sandoriams prisidengiant šventu tikslu – gelbėti tautiečių sveikatą ir gyvybę.
Kilniu siekiu mažinti korupciją Sveikatos apsaugos ministerija pagrindė ir už 160 tūkst. eurų nupirktus mokymus medikams, kaip atsisakyti kyšio.
Net pradėti ikiteisminiai tyrimai šiai Vyriausybei netapo pagrindu prisiimti politinę atsakomybę. Tokios normos šią kadenciją, regis, apskritai neliko.
Bandymai susilpninti ir padaryti niekine Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, pažaboti LRT, surišti rankas ir atimti laisvę iš žiniasklaidos, diskredituoti teisėsaugos institucijas, nurodinėjant, ką joms tirti, o ką ne, smarkiai nutolino mūsų valstybę nuo vakarietiškos demokratijos.
Reikalauji aukščiausios valdžios pareigūnų atsakomybės – būsi apšauktas arogantišku. Nori skaidrumo – būsi apkaltintas trukdymu dirbti. Nepaisant to, nenustosime ir toliau reikalauti iš valdžios sąžiningumo. Juk skaidrumas visų pirma reiškia sąžiningumą ir, žinoma, atvirumą. Kai veiki sąžiningai ir vadovaujiesi įstatymais, tau nėra ko slėptis.