Pagrindinis akcentas – saugumas
Tačiau, mano žiniomis, galutinis patvirtinimas iš Paryžiaus gautas, kai orai Europos rytuose pasikeitė: po suklastotų Baltarusios prezidento rugpjūčio 9 d. rinkimų, po smurto miestų gatvėse; po Aleksejaus Navalno apnuodijimo rugpjūčio 20 d. ir po Vokietijos pranešimo rugsėjo 2 d., jog prieš Rusijos opozicijos lyderį buvo panaudotos tarptautine sutartimi uždraustos kovinės „Novičok“ tipo dujos.
Kaip apie artėjantį vizitą rašoma mūsų prezidentūros tinklalapyje, pirmoje vietoje eina gynybos ir saugumo klausimai, o paskutinėje – ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas. E. Macronas aplankys kelis šimtus prancūzų karių, nuo vasaros įsijungusių į Lietuvoje dislokuotą Vokietijos vadovaujamą NATO batalioną. Tai yra išorinis vizualus vizito esmės papildymas tuo metu, kai palei Lietuvos rytinę sieną dabar jau nelegitimus prezidentas Aliaksandras Lukašenka rengia karines pratybas kartu su Vladimiro Putino atsiųstais daliniais.
Racionalūs norai ir chuligano troškimai
Bendradarbiavimo mechanizmas neveiks, jei vienas jo dantračių nesisuks arba suksis į priešingą pusę. Racionalios E. Macrono išvados, kas naudinga Rusijai, neveikia, kai jis susiduria su tarpuvartės chuligano logika. Nesvarbu vasalinė priklausomybė, gresianti iš Kinijos, nesvarbu izoliacijos žala, nesvarbu šalies technologinis atsilikimas – svarbu, kad bijotų, nes tada gerbs.
Pirmas E. Macrono ir V. Putino susitikimas įvyko Versalyje 2017 m. gegužę, ir V. Putinui teko tylomis nuryti, kai šeimininkas jam ištikimus propagandistus pavadino tikrais vardais, atskirdamas juos nuo spaudos atstovų. Už tai V. Putinas atsigriebė 2018 m. lapkritį prieš Vakarų lyderius, vėluodamas į ceremoniją ir versdamas juos laukti šąlant prie Triumfo aikštės Paryžiuje per Pirmojo pasaulinio karo 100-ųjų metinių minėjimą.
E. Macrono pastangos rasti kelią į V. Putino širdį nuo pat pradžių kirtosi su jo ambicijomis tapti naujuoju ES lyderiu vietoj pradedančios trauktis Angelos Merkel. Rytinio ES krašto valstybės galvojo, kad nėra kelio į ten, ko apskritai nėra. Negali rasti kelio į širdį, jei jokios širdies nėra. Todėl Prancūzijos prezidentas skyrė didesnį dėmesį ES rytų flangui negu jo pirmtakai. Per pusę kadencijos aplankęs pusę ES narių Rytų Europoje, tikėjosi atsverti ir gauti palaikymą savo idėjoms.
Idėjos dėl Rusijos susideda iš penkių punktų plano, kurį E. Macronas yra pasiūlęs V. Putinui: nusiginklavimas, saugumo dialogas, krizių valdymas, vertybės ir bendri projektai. Dabar net aukšti prancūzų diplomatai pripažįsta, kad nėra jokio pasistūmėjimo šia kryptimi, nors prezidentas net paskyrė specialų pasiuntinį strateginiam dialogui su Rusija. Jis lankėsi Vilniuje šiemet vasarį, ir vis dar bandė įtikinti, kokios geros yra jo prezidento idėjos.
Kiek žinau, ir iš mūsų diplomatų, ir iš politikų Pierre‘as Vilmontas gavo atsakymą, kurį trumpai galima apibendrinti taip: viskas gražu, bet visiškai neįmanoma įgyvendinti, o pastangos tik blogins situaciją.
Šiandien E. Macronas įsitikina, kad lietuviai su karčia istorine patirtimi buvo teisūs.
Dar birželį buvo skelbta, jog rugsėjo 14 d. Maskvoje Rusų-prancūzų saugumo bendradarbiavimo tarybos rėmuose įvyks abiejų šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimas. Šie renginiai buvo įšaldyti ketverius metus po Rusijos agresijos Ukrainoje, bet pernai E. Macronas, vykdydamas savo planą, juos atnaujino. Tikėjosi taip prisidėti prie persilaužimo Normandijos formate dėl Donbaso klausimo, bet nieko nepavyko.
Rugsėjo 2 d. Vokietija paskelbia, kad, Bundesvero laboratorijos tyrimais, A. Navalnas nuodytas kovine draudžiama chemine medžiaga, kuri Rusijoje turėjo būti sunaikinta pagal jos pasirašytą tarptautinę sutartį. Nors nusikaltimas įvyko rugpjūčio 20 d., iki šiol Rusijoje net nepradėta byla dėl pasikėsinimo nužudyti. Vokietijos išvadas patvirtino mėginius ištyrusios Prancūzijos ir Švedijos laboratorijos.
Paryžius jau niekaip negali nuduoti, kad strateginės E. Macrono idėjos aukščiau visko. Dviejų ministrų vizitas atšaukiamas, bet tą dieną, rugsėjo 14-ąją, E. Macronas skambina V. Putinui. Į raginimus pradėti tyrimą gauna paaiškinimą, kad tas interneto veikėjas (V. Putinas 20 metų nėra ištaręs Navalno pavardės) yra tiek paplaukęs, kad iš neapykantos Rusijai galimai pats gurkštelėjo „Novičoko“ – kad tik pakenktų!
Šito net E. Macronui per daug. Po 8 dienų įtakingame dienraštyje „Le Monde“ pasirodo iš Eliziejaus rūmų nutekėjusios prezidentų pokalbio ištraukos. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas aiškina, kad „daug netikslumų formuluotėse“ ir atsisako toliau ką nors komentuoti šia tema.
Šis pokalbis vyko tą pačią dieną, kai V. Putinas susitiko su A. Lukašenka, pusiau klūpančiu kaip meilėje prisipažįstantis operos personažas. Bet netikras kaip opera prezidentas savo šalies gatvėse ir sulaikymo vietose liejo tikrą kraują.
Kiek bus palaikyti baltarusiai?
Rugsėjo 22 d. kalbėdamas Niujorke JT Generalinėje Asamblėjoje E. Macronas žavėjosi baltarusių drąsa ir palaikė jų siekius. Jo žodžiais, būtina pradėti nacionalinį politinį dialogą.
Dabar jis atvyksta į ES sostinę, kurioje yra Svetlana Tichanovskaja, po suklastotų rinkimų išgrūsta iš Baltarusios. Jos vyras tebelikęs tenai įkaitu A. Lukašenkos kalėjime. Didžiausia šio vizito intriga yra E. Macrono žodžių atitikimas darbams. Susitikęs su S. Tichanovskaja asmeniškai, pasiųstų labai stiprų palaikymą prieš neteisybę ir už demokratiją protestuojantiems baltarusiams.
Nematyti, kad Baltarusios Koordinacinės tarybos narė yra tame pačiame mieste, jis negali. Bandymas ieškoti viduriuko, siunčiant susitikti kartu atvykstantį Prancūzijos užsienio reikalų ministrą, reikštų drungno vandens paieškas. Tokiais atvejais per viduriuką nepasėdėsi. Yra dvi pusės, ir palaikai arba vienus, arba kitus. Jei ant tvoros – esi blogietis abiems.
Kaip sakė E. Macronas minėtoje kalboje JT: „Nei kišimasis, nei nusikalstamas tylėjimas nėra sprendimai.“ Linkiu jam Vilniuje nelikti stebėtoju po medžiu.
Baltarusijoje prasidėjo lūžis ir dėl teisingų sprendimų reikia kalbėti tiesiai ir su G. Nausėda, ir be tarpininkų su S. Tichanovskaja. Pirmą žingsnį prezidentas E. Macronas žengė, vykdamas oficialaus vizito į Lietuvą ir parodydamas solidarumą, kai šalia mūsų byra įniršusi diktatūra. Matysime, ar Vilniuje jis žengs dar vieną žingsnį dėl demokratijos ir baltarusių, kurių drąsa, kaip sakė, žavisi.
