Sekmadienio Evangelija. Kuo gi aš dar galėjau tapti?

Jėzus bylojo aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams: „Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį, sakydamas: „Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne.“ Šis atsakė: „Nenoriu“, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti.

Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: „Einu, viešpatie“, bet nenuėjo. Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis.“

Tuomet Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo Karalystę. Nes Jonas atėjo pas jus teisybės keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir ištvirkėlės tikėjo. Bet jūs, nors tai matėte, nė vėliau neapsigalvojote ir netikėjote juo.“ (Mt 21, 28–32)

Sykį gyveno du broliai. Vienas jų garsėjo gerais darbais bei gražiu gyvenimo, o antrasis – nusikaltimais.

Prieš pat pastarojo teismą, jį apsupę žurnalistai paklausė:

– Kaip nutiko, kad tapote nusikaltėliu?

– Aš turėjau sunkią vaikystę. Mano tėvas gėrė, nuolatos mušė mamą ir mane. Tad kuo gi aš dar galėjau tapti?

Šalia buvo ir kitas brolis. Vienas žurnalistas jo paklausė:

– Esate sėkmingas žmogus, žinomas tiek savo labdaringa veikla, tiek ir nepriekaištingu gyvenimo būdu. Kaip jums pavyko visa tai pasiekti?

– Aš turėjau sunkią vaikystę. Mano tėvas gėrė, nuolatos mušė mamą ir mane. Tad kuo gi aš dar galėjau tapti?