Premjeras ir sveikatos apsaugos ministras pasiūlė gintis aukščiausiame lygyje: visuotinės mobilizacijos kol kas neskelbti, bet sušaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT). Kas tai per institucija? Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje parašyta, kad VGT šaukiama tais atvejais, kai valstybės suverenumui, teritorijos vientisumui ar ginkluoto užpuolimo atveju iškyla pavojus. Prezidentas, premjeras, generolai susėda prie stalo ir sprendžia kaip atremti priešo agresiją.
Priešas šįsyk – itin klastingas: farmacijos bendrovės, kuriančios vakcinas. Nuo jų valstybę reikėtų ginti. Tarkime, „AstraZeneca“. Na ir kas, kad ši farmacijos verslo grupė – ne rusų ir netgi ne kinų, o švedų ir britų. Vardiniais pistoletais ginkluotų ministrų tai nenuramino. Nes vietiniai agentai 007 surado slaptos informacijos. Ji dviprasmiška. Ir va – prezidentas kažkodėl nenori net skaityti Džeimso Bondo kolegų surinkto dosjė. Nors ten – apie kyšininkavimą, dovanas, kyšius ir panašiai.
Jeigu man suteiktų specialių įgaliojimų, aš be vardinio pistoleto per pusdienį surinkčiau dviprasmiškos informacijos ne tik apie „AstraZeneca“, bet ir apie kitas vakciną kuriančias įmones: „Bayer“, „Sanofi“, „Pfizer“, „Glaxo“. Visos jos turėjo didesnių ar mažesnių teisinių problemų, visos gavo šaukimus į teismą, visos mokėjo baudas ir brangiai plovė reputaciją.
Beje, šiuos siaubingai neslaptus duomenis gali surasti kiekvienas, panaršęs internetą farmacijos gigantų kalbomis – anglų, vokiečių, italų, prancūzų („AstraZeneca“ nuodėmių istoriją smulkiau aprašiau „Delfi Plius“ skaitytojams).
Nieko naujo šioje vitaminų ir mikstūrų verslo padangėje: farmacijos rinkoje sukasi milžiniški pinigai, susiduria verslo ir valstybių interesai, efektingų, šiuolaikiškų medikamentų būtinumas neretai kertasi su sveikatos etikos principais, vaistų rinkodaros gudrybės dažnai įgauna korupcijos pobūdį.
Šie dalykai nėra naujiena nė vienos valstybės vyriausybėms. Na, nebent mūsiškei, nes premjero retorinis klausimas taip ir liko retorika: „...ta įmonė tam tikrais metais sumokėjo beveik 5,5 mln. JAV dolerių papirkinėjimui dviejose valstybėse ir galimai davė kyšius grynaisiais pinigais, dovanomis. Tai kas tai yra, kaip tą informaciją vertinti?“
Pasidairęs po Vakarų Europos žiniasklaidą, pasikalbėjęs Romoje su kolegomis iš „Foreign Press“ asociacijos susidariau vaizdą, kad vakcinų sindromas labiausiai krečia mūsų šalies vyriausybę. Visos kitos ramiai laukia, nors gal ir ne visos ramiai: prancūzai, ispanai, britai su jų užsikrėtimų skaičiais laukia sulaikę kvapą. Ir meldžiasi, kad tik greičiau ta pirmoji partija atkeliautų. Nekelia įtampos, nešaukia pas prezidentus armijos generolų. Nekviečia gintis nuo to, kas turėtų išgelbėti.
Operacija „Y“ – atsakomybės permetimas nuo ekstremaliosios situacijos operacijų valdymo vadovo stalo link prezidentūros ir VGT štabo nepavyko. Bet gal ir gerai. Nes jeigu VGT generolams tektų gilintis į skiepų klausimą, tai vieną dieną jiems turbūt reikėtų imtis mokinių gynimo nuo „Bruneros“, ir neaišku, kaip čia viskas baigtųsi. Nes vakcinų dar nėra, o kotletai iš manų kruopų jau ne pirmi metai kvepia. Mokiniai sako, kad nelabai maloniai jie kvepia.
Lietuviškas vakcinų šaršalas bus išskirtinis. Nes yra kainų klausimas. Vakcinos dar neparduodamos, o kainų klausimas jau dabar įgauna sprogstamąjį pobūdį. Gruodžio pradžioje pasaulis lengviau atsidus susileidęs pirmąją dozę. Pas mus įvyks priešingas dalykas: sprogs bomba. Vakcinų kainos bomba. Ji jau tiksi. Paklausykime, ką šiuo klausimu viešumon transliuoja vardiniais pistoletais ginkluota vyriausybė. 2,5 euro? Negali būti...
Sveikatos apsaugos ministras išgirdęs apie galimą „AstraZeneca“ vakcinos dozės kainą sako, kad yra nustebęs. Mes visi taipogi likome nustebę – maždaug 16 kartų smarkiau nustebę, kai išgirdome premjero kainos viziją: 40 eurų. Paskui pasidarė 3–18 eurų. Iš pradžių girdėjome bendrą užpirkimo sumą – kaip namas. Bet kaip labai didelis namais, kaip Valdovų rūmai – apie 100 milijonų. Paskui išniro 125 milijonai. O tada vėl nukrito iki kokių 10 arba net 6 milijonų.
Panašiai ir su vakcinos tiekėjais. Kultūros komiteto pirmininkas minėjo keturis. Sveikatos ministras svarstė apie tris. Premjeras sako: septyni.
Bet tai nėra šūdmalystė, ką jūs. Tai – rimtas, vyriškas žongliravimas milijonais. Viešas bandymas nuraminti: vakcina gali kainuoti kaip Valdovų rūmai. Bet gali kainuoti ir kaip dviejų–trijų kelių asfaltavimas. Nepraraskite vilties! Žinoma, jeigu tokią, švelniai tariant, milijonais grįstą painiavą pagarsintų ne vyrai,o moteris, tarkime, kažkurio ministro žmona, tai oho koks skandalas sprogtų. Mes už tokius bajerius ilgai nesvarstydami ją kaipmat atiduotume semantikos prokurorų teismui.
Penktadienį turėjau progos paklausti Italijos sveikatos viceministro Pierpaolo Sileri, kiek eurų vakcinoms nutarė išleisti Italija. Ir su keliomis farmacijos įmonėmis Roma pasirašė vakcinų tiekimo sutartį. Viceministro atsakymas: „Išleisime 180–185 milijonus eurų 75 milijonams dozių. Kalbamės su viena farmacijos bendrove.“ Dalybos veiksmas, kaip matote, būtų ne mūsų naudai.
Kol kas žinome tik tiek: mes nebūsime bandomieji triušiai. Todėl greičiausiai išbandysime visų septynių firmų vakcinas. Elitas norės tų brangesnių – po 40 (jeigu tokia bus sukurta). Paprastiems žmonėms bus gerai „AstraZeneca“ po 2,5 euro. Viduriniam sluoksniui prie veido turbūt tiks prancūzų „Sanofi“ – iki 10 eurų. Įsivaizduojate, koks šaršalas kils, kai septynių farmacijos kompanijų interesai susidurs mažoje Baltijos valstybėje?
Galiausiai – paskutinis šaršalo požymis – ideologinis. Nes jau dabar pasakyta: skiepytam piliečiui Konstitucija šypsosis meiliau negu neskiepytam. Geltonos žvaigždės antivakseriams gal ir nereiks siūtis ant kairiojo šono, bet oro uostai bus įspėti. Koncertų ir teatrų salės – taip pat. Amerikiečiai jau dabar žiūri, kas vyksta: norinčių skiepytis mažėja. „Pew Research Center“ duomenimis, gegužės mėnesį nuo Covid-19 skiepytis žadėjo 72 proc. gyventojų, dabar – vos 50. Respublikonų elektorate jų dar mažiau – tik 34 proc.
Taigi, mano klausimas: „O jūs, ponia A, jūs, pone B – ar žadate skiepytis?“ Klausiu dėl visa ko, dėl asmeninio įdomumo. Nes vyriausybė tokiais niekais, žinoma, neužsiima, neklausinėja. Pirks iš akies – septyniems iš dešimties. Šiaip visai graži būtų proporcija. Kone liturginė. Ta proga paminėkime ir aštuntąjį vakcinos variantą. Tą, kuris garantuoja placebo efektą, – švęstą vandenį. Tik nežinome, kiek kainuotų.