Tai sukėlė daug klausimų politologams, politikos apžvalgininkams ir netgi politikams. Kas tai: tiesiog pastebėjimai ar grasinimai sudešinėjusiam lyderiui? Kodėl dabar, o ne tuomet kai socialdemokratai prisijungė prie konservatorių opozicijos? Koks bus G. Palucko komandos atsakas politikoje aktyviai nedalyvaujančiam senbuviui? O gal tai tik reklaminiai triukai norint nuraminti rinkėjus?

Turbūt prisimindami mūsų bendro darbo šioje partijoje patirtį niekas neabejoja, kad esame geriausi ekspertai šiais klausimais ir galime viską paaiškinti nuo pat pradžių. Prieš trejus metus buvo parengtas 2G (Gabrieliaus + Gintauto) valdžios vertimo planas. Nors sprendimai nutraukti koaliciją su valstiečių žaliųjų sąjunga buvo priimti pažeidžiant LSDP Statutą, buvo ignoruojamas mūsų kreipimasis į partijos suvažiavimą ir buvome spaudžiami vienu ar kitu būdu palikti partiją.

Buvo didelis noras sugriauti Seimo valdančiąją daugumą, nuversti Sauliaus Skvernelio vyriausybę ir surengti Seimo pirmalaikius rinkimus. Tikriausiai ir pats G. Paluckas asmeniškai nekaip jautėsi vadovaudamas parlamentinei partijai iš politikos paraščių.

Tačiau jaunieji konservatorių ir socialdemokratų lyderiai pervertino savo galimybes ir 2G projektas žlugo. Dauguma LSDP frakcijos Seime narių neatsisakėme atsakomybės už LSDP rinkimų programos įgyvendinimą, kaip tikrieji valstybininkai išsaugojome politinį ir socialinį stabilumą Lietuvoje.

Tuomet rizikavome savo politine ateitimi, tačiau tikėjome, kad tiesa vis vien nugalės ir apginsime tikrąsias socialdemokratines vertybes. Vytenis tuomet buvo tas senbuvis, kuris atitrūkęs nuo Lietuvos politinių realijų koneveikė mus ir bandė sumenkinti šias mūsų pastangas. Dabar lyg būtų nematęs bendro konservatorių ir G. Palucko socialdemokratų darbo Seime, vieningų balsavimų prieš socialines programas nustebo, kai yla išlindo iš maišo.

Reikia pastebėti, kad LSDP propaganda suklaidino ne tik šios partijos vadovybės narius, politologus ar rinkėjus, bet ir mus. Taip įtikinamai buvo skleidžiami gandai apie G. Palucko ir R. Karbauskio kuriamą porinkiminę kairiojo centro koaliciją, kad ir mes laikiną santykių atšalimą valdančiojoje koalicijoje palaikėme socialdemokratų sąlygų vykdymu.

Džiaugiamės, kad dar prieš rinkimus šis propagandinis burbulas sprogo. Valstiečiai žalieji aiškiai paneigė bet kokius susitarimus su G. Palucku. Tiesą sužinojome ne tik mes, bet ir už nosių vedžioti LSDP vadovybės nariai. 2G susitarimo priedanga žlugo.

Kai kalbame apie galimą porinkiminę vaivorykštinę koaliciją, kai kurie žmonės dar netiki, o kiti reikalauja įrodymų. Pasakysiu paprastai, tuo įsitikinsite po rinkimų. Mes dabar nepateiksime jokios neoficialiai gautos informacijos, neskalbiame svetimų marškinių – tai prieštarauja mūsų etikai.

Jeigu konservatoriai deklaruoja skaidrią politiką, turėtų rinkėjams paskelbti savo slaptuosius protokolus (iš socialdemokratų tokio žingsnio netgi nesitikime). Gali būti, kad po rinkimų nakties atsikėlę rinkėjai sužinos, kad susiformavo vaivorykštinė konservatorių ir socialdemokratų koalicija. Žinoma, bus apeliuojama į daugiametę Vokietijos sėkmę. Tik niekas nepasakys, kad ten, Vakaruose, apie tokius ketinimus rinkėjams pranešama anksčiau, gerokai prieš rinkimus.

Vien konstatuoti tokias tikėtinas galimybes nepakanka. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Čia mūsų ir senbuvio Vytenio Andriukaičio metodai skiriasi kardinaliai. Jis grasina, kad suskils socialdemokratų partija. Mes pasisakome prieš skaldymą ir už vienijimąsi. Matome realias galimybes po Seimo rinkimų bendradarbiauti abiem socialdemokratų partijom, nes Lietuvai reikia stiprios socialdemokratijos. Konferencijoje, skirtoje Prezidento Algirdo Brazausko vaidmeniui, apjungiant kairiąsias politines jėgas prieš dvidešimt metų, mes atvirai ir aiškiai pristatėme savo viziją.

Socialdemokratų vienybės klausimas spręsis jau po Seimo rinkimų, ir tai priklausys nuo šių rinkimų rezultatų. Jeigu pavyks įgyvendinti mūsų rinkiminius planus ir suformuoti ne mažesnę nei dabar frakciją Seime, bendradarbiauti bus abiejų partijų interesas.

Kitas svarbus klausimas – nė vienai partijai nepriklausantis lyderis. Prieš dvidešimt metų tokiu vienytoju tapo Algirdas Brazauskas. Šiandien, mūsų manymu, tą vaidmenį yra pasirengęs atlikti vienas populiariausių politikų Linas Linkevičius, kuris dalyvauja rinkimuose su siekiu sukurti solidarią ir laimingą Lietuvą ir sustiprinti socialdemokratiją. Mes esame optimistai.