Kitas labai reikšmingas faktorius yra galimybė į daugybę vadovaujančių pozicijų skirti savo aplinkos žmones, kuriems kompetencijų gali ir pristigti.
Deja, bet pastaruoju metu viena iš tokių institucijų yra ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Dėl to tikrai liūdna, nes ugniagesiai stabiliai išsilaiko pasitikėjimo reitingų viršūnėse. Bet ir ties šiuo aspektu situacija prastėja.
Liepos mėnesį pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais siekė 87 proc. Tai vis dar itin aukštas rodiklis, bet tuo pat metu ir žemiausias per šią Seimo ir Vyriausybės kadenciją. Paskutinių kelių mėnesių kitimas yra itin staigus, todėl pagrįstai galima užduoti klausimą – ar juda ši institucija į priekį?
Atsakymas, turbūt, sufleruojasi pats. Bet kodėl?
Niekas negali apkaltinti pačių ugniagesių aplaidumu ar nenoru padėti – tai rodo ir skaičiai (nes, matyt, vertinant labiau kreipiamas dėmesys į ugnį gesinančius žmones, o ne kabinete sėdinčius), ir realūs vaizdai, pavyzdžiui, iš Alytuje vykusio padangų gaisro prie kurio dar sugrįšime. Vadinasi, žvilgsnį reikia kreipti į institucijos viršūnę, kurioje įtartinų epizodų nestinga.
Praėjusių metų pradžioje iš pareigų pasitraukė Kęstutis Lukošius, kurį nuo pat darbo pradžios 2017 metų vasarį kamavo nemalonumai – iš pradžių dėl galimai neskaidrių sandorių su buvusia darboviete, vėliau ir dėl netinkamai sudarytų sutarčių bei interesų konflikto. Naujojo vadovo departamentui reikėjo laukti 8 mėnesius, o iki tol reikalus tvarkė K. Lukošiaus pavaduotojas.
Naujuoju PAGD direktoriumi buvo paskirtas Saulius Greičius, iki tol 20 metų dirbęs akademinį darbą Mykolo Romerio universitete, aukštąjį išsilavinimą įgijęs Lietuvos žemės universitete (šiandien tai – VDU Žemės ūkio akademija) – nepanašu, jog jo veikla būtų bent kažkiek susijusi su priešgaisrine sauga, ar ne? Bet yra sąsajų su premjeru – tais pačiais metais, 2005-aisiais, jie abu įgijo teisės magistro kvalifikaciją Mykolo Romerio universitete, o ir viešoje erdvėje netrūksta S. Greičiaus liaupsių premjerui.
Negana to, naujasis vadovas nematė poreikio keisti kitų aukštus postus departamente užimančių asmenų – pavyzdžiui, direktoriaus pavaduotojai (M. Kanapickas ir G. Sakalinskas) pareigas eina iki šiol, nors įprasta, kad naujasis vadovas dirba su savo pasirinktais specialistais.
Vis tik grįžkime prie Alytaus. Su gaisru „Ekologistikoje“ S. Greičiui teko tvarkytis skaičiuojant pirmąsias dienas naujose pareigose. Tačiau to tvarkymosi nebuvo itin daug – visi atsimename kaip Alytaus meras Nerijus Cesiulis ir kiti savivaldybės darbuotojai patys turėjo ieškoti reikalingos technikos gaisrui likviduoti, kol PAGD vadovai situaciją „stebėjo“ iš sostinės ir šventė „Boso“ dieną.
Remiantis visais reikalavimais departamento direktorius ar kiti aukščiausi tarnybos vadovai turėjo vykti į gaisro vietą ir iš ten vadovauti darbams (to pasigedo ir N. Cesiulis – realios vadovybės pagalbos ir didesnio reagavimo greičio). Negana to, jog institucijos vadovas nematė reikalo būti įvykio vietoje, vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, tiesiogiai atsakingas už viešąjį saugumą ir kuruojantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, gaisro metu buvo komandiruotėj Čilėje. Taip pat nematė reikalo grįžti.
Kai gaisrą galų gale pavyko numalšinti Vidaus reikalų ministerija sudarė darbo grupę, kuri turėjo įvertinti nelaimės metu priimtus sprendimus, ištirti ugniagesių darbą. Kad ir kaip keistai tai skamba, bet PAGD, būdamas tiesiogiai pavaldus Vidaus reikalų ministerijai, subūrė atskirą darbo grupę su tokiais pačiais tikslais. Kitaip tariant, ėmėsi tirti patys save.
Abiejų šių tyrimų išvadose galima rasti sutampančių teiginių, pavyzdžiui, kad įmonėje „Ekologistika“ nebuvo vykdoma priešgaisrinė priežiūra. Tačiau vieno dalyko PAGD atliktame tyrime nerasite, kuris pateiktas ministerijos rezultatuose – gaisro gesinimui turėjo vadovauti departamentas.
Akivaizdu, jog ir ministerijai tapo aišku, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybė, paprasčiausiai tariant, susimovė. Tačiau nuobaudų vadovams pavyko išvengti. Kaip?
Sulaukus ministerijos tyrimo pabaigos, remiantis jo išvadomis, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl PAGD vadovų ir kitų pareigūnų veiksmų, kurį atliko Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas Arnoldas Silius. Sklando kalbos, jog šis patikrinimas turėjo tik vieną tikslą – išteisinti PAGD vadovus.
Šio tyrimo metu atlikus vidines analizes nustatyta, jog gaisro gesinimas vykdytas geriausiai, kaip tik buvo įmanoma. A. Silius išvadose konstatuoja, jog PAGD vadovai, nevykdami vadovauti gaisro gesinimui, savo darbą atliko tinkamai (t. y. prieštarauja ministerijos darbo grupės išvadoms). Šio tyrimo išvadas savo parašu vizavo viceministras Č. Mulma – tas pats, kuris gaisro metu buvo Čilėje ir yra tiesiogiai atsakingas už PAGD darbą.
A. Silius ir jo vadovaujama komanda net trijuose PAGD vadovybės tyrimuose neįžvelgė pažeidimų arba juos įžvelgęs nusprendė, kad už juos bausti kažkodėl neverta. Ir šis žodelis „kažkodėl“ praėjus neilgam laikui įgauna kitokią prasmę – Arnoldas Silius nepraėjus mėnesiui persikelia dirbti į PAGD ir tampa savo paties tirto direktoriaus patarėju.
Sakykit, ar nepanašu į atlyginimą už „gerai“ atliktą darbą?
Beje, prieš A. Siliui įsidarbinant PAGD S. Greičius, su Č. Mulmos pritarimu, nusprendė skubiai panaikinti Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybą. Kalbama, jog tai buvo padaryta tam, kad nebūtų trukdoma „teisingai“ atlikti viešųjų pirkimų ir kurti „teisingų“ priešgaisrinės saugos teisės aktų, nes minėtos valdybos pareigūnai nuolat kėlė klausimą, dėl galimai neskaidrių priešgaisrinės saugos reguliavimo ir viešųjų pirkimų (tą beje, patvirtino ir STT išvados) ir inicijuodavo tyrimus tiek darbuotojams, tiek direktoriaus pavaduotojams. Na, bet dabar, S. Greičiui turint savą specialistą A. Silių, viskas eis kaip iš pypkės. Tik ar ne visuomenės saugumo sąskaita?
Ir, apsukę ratą, grįžtame ten, kur pradėjome – kodėl mažėja pasitikėjimas ugniagesiais? Deja, bet kitaip ir būti negali – ta pati, jau prisidirbusi, vadovybė ir prastas darbo organizavimas sukuria kokteilį, kuris vadinasi „Nelaimė“. Profesionalai ugniagesiai „patraukti“ ir jau nebedirba, o į PAGD pradeda gužėti „savos“ pajėgos. Pajėgos, turinčios ribotą supratimą, apie gaisro gesinimą, gelbėjimo darbus ar ugniagesių veiklos organizavimą.
P. S. Krentantys ugniagesių reitingai yra apmaudu, bet šiais metais gaisruose žuvo jau septyniais žmonėmis daugiau nei pernai, o tai – labai skaudu (2019 m. – 52, 2020 m. – 59 žuvę).