Yra ir daugiau šio frazeologizmo reikšminių atspalvių. Pjauni grybą? Vadinasi, mulkini, tauški nesąmones, įtikinėji, nuobodžiai šneki, paistai niekus, nusišneki. Ir visos šios reikšmės nuostabiai tinka aptariant Lietuvos imigracinę ir kelionių draudimų politiką koronaviruso pandemijos kontekste.
Vasarą, kai grybų ir COVID-19 atvejų Lietuvoje bei Europoje buvo vos vienas kitas, vos viena kita sudžiūvusi voveruška geltonavo, mūsų ministras ir pasaulio žemėlapio braižytojai pjovė siaubingai griežtą draudimų grybą.
16 užsikrėtimų 100 000 gyventojų? Tai riba tarp gyvenimo ir mirties! Todėl, jeigu esi lietuvis vasarojantis Kretoje, tu nežinai, kuo baigsis tavo atostogos – įdegiu, poilsį patyrusio veido išraiška ar privaloma 14 dienų izoliacija. Žinoma, jeigu esi vokietis vasarojantis ten pat tuo pačiu metu, tada gali būti ramus, nes žinai, kuo baigsis atostogos – įdegiu ir poilsį patyrusiu veidu.
Šį „daugiau kaip 16 susirgimų 100 000 gyventojų“ grybą ekstremaliosios situacijos operacijų valdovas, – atsiprašau, suklydau – operacijų vadovas pjovė rugpjūčio 17 d. Per patį vasaros atostogų įkarštį. Šaltu veidu pjovė sudžiūvusias voveruškas! O vadove-valdove, jeigu jūs būtumėte žinojęs, kokį grybą pjausite po dviejų–trijų savaičių!
„Aišku, iš pradžių buvo galima tam rasti paaiškinimų, bet dabar jau sudėtingiau. Matote, kai šalys pasidaro panašios ir peržengia, pavyzdžiui, 16 atvejų ribą, kurią patys buvome nusistatę ir patys patekome į tų šalių sąrašą, ir jei šalia yra kaimynė, kuri turi panašią situaciją, kokia tada prasmė mums vieniems nuo kitų izoliuotis, jeigu esame labai panašūs ir tikimybė užsikrėsti tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje yra beveik ta pati?“
Sunku pasakyti, kokių problemų operacijų valdovas – vadovas turi su skaičiumi 16. Kas čia žino...
Nors palaukite. Prisimenu: tą velnio skaičių – 16 – tarsi Damoklo kardą ministras laikė Lietuvai virš galvos prieš keletą metų. Tada nebuvo viruso, pandemijos, atvežtinių atvejų. Buvo alkoholizmas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatro bufete, užsienio žurnalų puslapiuose ir someljė mokyklose. Reikėjo siaubingo skaičiaus!
Siaubingą skaičių rado Pasaulio sveikatos organizacijos lentelėje: 16 litrų gryno alkoholio vienam Lietuvos gyventojui. Mažinam: plėšom žurnalus, rašom baudas už žodį „merlot“, nes juk 16! Ar girdite, jūs, šampano „Taittinger“ degustuotojai: 16! Paskui iš tų 16 litrų atėmė užsieniečių išgertus 5, pridėjo lietuvių užsienyje išgertus 2, bet 13 vis tiek yra 16 ir baigta!
Rugpjūčio pabaigoje operacijų valdovas-vadovas pjovė kazlėką ir Kretą. Nes dauguma Europos šalių analizuodamos epidemijos plitimą matė regionus, salas, teritorijas. Nes, tarkime, Atėnuose – vienaip, o salose – kitaip. Daugumos šalių ministerijos pateikė rekomendacijas, išskirdamos atskirų valstybių regionus. Prašė ir mūsų turizmo organizatoriai. Maldavo nepjauti kazlėko ir Kretos. Nes tai buvo paskutinė saugi vasaros kryptis siekiant išvengti absoliutaus nedarbo kelionių organizatoriams, gidams, pilotams, stiuardesėms. Nes Kretoje sergamumas nesiekė net 10 atvejų 100 000!
Štai jis – Baltijos burbulas it tas vienišas lepšis. Pjaunam grybą? Pjaunam. „Tikrai būtume regionų išskyrimo šalininkai, nes tai yra aktualu keliaujantiems, yra salų, kurios yra saugios ir mes turime tuos vadinamus užsakomuosius skrydžius į ten be persėdimų. Galima būtų tą daryti, bet kol kas neturime sutarimo su savo Baltijos kaimynėmis. Norime išsaugoti ta „baltišką“ burbulą, bet, matyt, jau šį savaitgalį paaiškės, ar iš viso yra realu jį išsaugoti...“
Ministras supranta: salos saugios, skrydis be persėdimų. Savi kelionių organizatoriai maldauja atsiklaupę: nedarykite šios nesąmonės!
Neišgirdo... Savi gali pakentėti, gali bankrutuoti dėl svetimo burbulo! Jis sprogo be garso, nes burbulas ir yra burbulas. Išdūrė mūsų ministrą braliukai latviai be skrupulų kol anas pakiliai apie Baltijos vienybę postringavo: „..kaip žinote, Baltijos šalys derinasi savo pozicijas, mes stengiamės vieningai priiminėti sprendimus šiuo klausimu.“ Sukirmijęs buvo šis lepšis. Bet vis tiek pjovė. Turizmo ir kelionių verslą pjovė.
Paskui buvo izoliacijos trukmė ir vienas pasimetęs šilbaravykis po samana. Vasarą, kai užsikrėtimų buvo mažai, – šekit 14 dienų izoliaciją. Tiks visiems, netgi tiems, kurie turėjo grįžti į savo šalį, nors ta šalis netaikė jokios izoliacijos.
Operacijų valdovas-vadovas iki vasaros pabaigos pjovė grybą, o paskui, kai užsikrėtimų skaičius pradėjo kilti visur, staiga pakeitė muziką: „Dėl izoliacijos taisyklių trumpinimo mes taip pat nebūtume išskirtiniai, kai yra ne viena valstybė tą jau padariusi ir susitrumpinusi šį laikotarpį iki dešimties dienų. Buvo klausta ir ekspertų medikų, ar tai būtų saugu ir, kaip jau nuo anksčiau žinojome, didžiausia tikimybė nustatyti užsikrėtimą po kontakto yra nuo septintos iki devintos dienos.“
Dieve, Dieve! Žmogus „nuo anksčiau“ žinojo, bet toliau grybą pjovė ir skaičių 14 garbino.
Dabar baravykų metas. Nejau paliks miške? Pjauna. Visur užsikrėtimų daugėja, kelionių sezonas baigėsi, lėktuvai nebeskraido, turizmo verslas paskutinį kvapą nuo Covido jau beveik išleido. Ir štai paaiškėjo, kad tas skaičius 16 buvo tipiška grybo pjovimo pamoka Lietuvai. Nes dabar, kai vasara baigėsi, kai užsikrėtimų kreivė važiuoja į viršų, būtent dabar visai neblogai atrodo skaičius 25. Argi negražus šis sidabrinių vestuvių skaičius? Galima keliauti į Lichtenšteiną, į Seinus, į Berlyną ir į Kiprą. Nes tai, kas vakar buvo 16 šiandien yra 25. Tas pats grybas, ta pati grybo pjovimo istorija.
Operacijų valdovas, atsiprašau, – vadovas ieško naujų burbulų: „Lietuva palaikytų nuosaikesnę poziciją, kalbėtume apie 25 atvejus šimtui tūkstančių gyventojų, ne apie 50, ne apie 100.“
Spalio pabaigoje dygs žaliuokės. Jeigu bus pasakyta, kad skaičius 25 jau nebe toks gražus, nes skaičius 50 yra gražesnis, jeigu Kalėdoms galėsime skristi į Kretą su 35 atvejais, nors vasarą buvo baisūs 7, jeigu bus parodyta į ES ir NATO partnerę Vokietiją su jos 50 atvejų, ką visai tai reikš? Nieko labai baisaus. Na, nebent tai, kad balsavimą už sveiką protą mes pralaimėjome. Ir kad grybo pjovimo sezonas, deja, nesibaigia.