Anokia čia paslaptis, kad pigesnės dešros, pieno produktų ir tualetinio popieriaus į Lenkiją važinėja ne sostinės elitas, o gerokai už jį vargingesni pasienio regionų gyventojai. Tie patys, kuriems dabar Užimtumo tarnyba kas mėnesį perveda į sąskaitas po 200 eurų darbo neieškojimo išmokos.
„Politika be išskaičiavimo“, kaip skelbia valdančiųjų reklaminis šūkis, pasireiškia Vyriausybei palikta laisve disponuoti skolintais ir iš mokesčių mokėtojų surinktais pinigais neskaičiuojant, kiek jų išleista ir kiek dar liko, bei nesidairant, kokie skaičiukai buvo surašyti Seimo patvirtintame šių metų valstybės biudžete.
Užsinorėjo duoti Viktorui Uspaskichui 1,84 mln. eurų, kad būsimajame Seime turėtų su kuo valdančiąją koaliciją sudarinėti – be jokio išskaičiavimo ėmė ir paskyrė. Nors ta Darbo partija, kuriai priklausiusi dotacija kažkada buvo sugrąžinta į valstybės biudžetą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, šiandien neegzistuoja. Jos statusas – išregistruota. Po to dar buvo įkurta politinė partija, pavadinta „Darbo partija (leiboristai)“, su nauju įmonės kodu. Galiausiai vėl įregistruota Darbo partija – jau trečias juridinis asmuo panašiu pavadinimu. O Vyriausioji rinkimų komisija ir Vyriausybė šiai tiesiog padovanojo jau neegzistuojančiam juridiniam asmeniui priklausančius pinigus. Net nesudvejodamos, ar tai nepanašu į neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą.
Lengva būti neskaičiuojančiu premjeru, kai Prezidentūroje matome ne Konstitucijos garantą, o svajotoją apie gerovės valstybę. Kartą jau susimovęs, patvirtindamas Jaroslavą Narkevčių susisiekimo ministru, o paskui taip ir nesugebėjęs vien gėdinimu jo iš tų pareigų iškrapštyti, prezidentas Gitanas Nausėda dabar iš anksto įspėja, kad tvirtins ministrais tik tuos, kas pritars jo svajonėms.
Dar įdomiau nuskambėjo pažadas premjeru skirti ne būtinai Seimo rinkimuose daugiausiai mandatų gavusios partijos atstovą. Tokia situacija galėtų susidaryti, jeigu Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, kaip tai nutiko 2016 m., laimėtų pirmąjį Seimo rinkimų turą, bet per antrąjį pasirodytų gerokai prasčiau. O išsidalinus vietas Seime paaiškėtų, kad TS-LKD ir dviejų liberalų partijų mandatų skaičius drauge nesiekia 71.
Tuomet G. Nausėda pasiūlytų premjero pareigas tam pačiam S. Skverneliui, nes LVŽS vis tiek kaip nors nulipdytų koaliciją su bet kuo, kas tik pateks į Seimą – socialdemokratais, darbiečiais, lenkais, „trimis muškietininkais“ ar vienu Nagliu Puteikiu. Būtent tokiai koalicijai Prezidentas ruošiasi primesti savo svajonės įgyvendinimą, o ministrus tvirtinti tik išgirdęs iš jų pritarimą savai valstybės raidos vizijai.
Geras lošėjas neskubėtų taip anksti atskleisti savo kortų – iki rinkimų likęs mėnuo suteikia kitiems šito žaidimo dalyviams pakankamai laiko pasiruošti primesti savo valią aktyviu vidaus politikos veikėju pasijutusiam Prezidentui.
Pirmiausia ta pati G. Nausėdos jau nurašoma TS-LKD gali paskutinėmis savaitėmis prieš rinkimus suaktyvinti savo rinkimų kampaniją ir pritraukti nemažą dalį neapsisprendusių rinkėjų. Ingridos Šimonytės prezidentinė kampanija įrodė, kad tai įmanoma, o padaryti gerą šou ir sukurti neišvengiamai pergalingos bangos įspūdį TS-LKD rinkimų organizatoriai tikrai moka.
Siurprizų gali iškrėsti pati LVŽS, vis giliau klimpstanti COVID-19 testų pirkimo byloje, erzinanti visuomenę tokiais sprendimais, kaip leidimas medžioti Žuvinto rezervate. Dar keli tokie skandalai ir antrąją vietą rinkimuose gali tekti užleisti socialdemokratams, o gal netgi darbiečiams.
G. Nausėda prisibijo TS-LKD suburtos valdančiosios daugumos ne todėl, kad jos pasiūlyti ministrai būtų silpnesni už J. Narkevičių, o kaip tik dėl tos priežasties, kad aktyvaus Prezidento įvaizdį tektų padėti į apatinį stalčių, vos tik I. Šimonytė įžengtų į premjero kabinetą. Net ir užsienio politikos srityje konservatoriai turi tiek netveriančių pasireikšti aktyvių politikų, kad G. Nausėdai atlaikyti jų spaudimą būtų gerokai sunkiau, negu susitarti su pasaulio įvykiais nesidominčiais valstiečiais. O liberalų buvimas valdančiojoje koalicijoje palaidotų gerovės valstybe vadinamus socializmo daigus dar nė nespėjusius prasikalti.
Prezidento rinkimų antrojo turo šmėklos vis dar nepaleidžia abiejų jo dalyvių – TS-LKD aktyvistai įtariai vertina kiekvieną G. Nausėdos nuolaidą valstiečiams ar teigiamą atsiliepimą apie socialdemokratus. O pats Prezidentas tiesiog jaučiasi dar nepakankamai sustiprėjęs, kad neabejotų savo lyderyste bendraujant su patyrusiais TS-LKD politikos sunkiasvoriais.