Skamba paradoksaliai, bet Europos Sąjunga tapo didžiausia nelegalios migracijos eksportuotoja į Jungtinę Karalystę, o absoliuti lyderystė tenka Prancūzijai. Tokių skaičių niekas nėra matęs: nuo sezono pradžios guminėmis valtimis su pakabinamais varikliais iš Prancūzijos į Britaniją atplaukė daugiau kaip 5 tūkst. nelegalių migrantų. Vien rugpjūtį – 1,5 tūkst.
Pavyzdžiui, rugsėjo 2 d. Britanijoje išlaipino 409 nelegalūs migrantai, atplaukę 27 motorinėmis valtimis. Nelegalios migracijos priešininkai tai vadina invazija ir juos erzina, kad tai vyksta praėjus ketveriems metams po „Brexito“ referendumo.
Rugpjūčio viduryje buvo paskelbti „YouGov“ apklausos rezultatai. Jie rodo, kad 73 proc. britų nelegalią migraciją laiko rimta problema. Jeigu pažvelgsime į tai dviejų didžiųjų partijų elektorato akimis, tai pamatysime, kad 97 proc. konservatorių rinkėjų dėl to yra rimtai susirūpinę, o rimta problema tai laiko ir 49 proc. leiboristų rinkėjų.
Dabar šalies vyriausybė turi tris didžiules problemas – koronavirusą, „Brexito“ derybas ir nelegalią migraciją. Chaosas dėl nelegalios migracijos yra labai nepatogus premjerui Borisui Johnsonui, kuris „Brexito“ kontekste nuolat kartojo, kad reikia „susigrąžinti kontrolę“. Dabar viešai pripažįstama, kad vyriausybė nekontroliuoja situacijos. Idėjų banko „Migration Watch UK“ ataskaitoje konstatuojama, kad praėjus metams po to, kai B. Johnsonas perspėjo, kad „mes jus išsiųsime atgal“, nelegalios migracijos mastai į šalį tik padidėjo.
Kad tai yra problema pripažįsta net ir meinstryminė žiniasklaida, tačiau politinio korektiškumo supančioti televizijų reporteriai, stovėdami ant Kanalo krantų – taip britai vadina Lamanšą – tarsi vaikų laidai rimtais veidais nuolat reiškia susirūpinimą, kad taip plaukti yra labai pavojinga...
Tokioje situacijoje leftistai laukia savo šanso, kad galėtų išpūsti naują isteriją. Ir štai prancūzai pranešė, kad į jų krantą buvo išmestas paskendusio 16-mečio sudaniečio berniuko, kuris bandė perplaukti Lamanšą, kūnas. Prabilo kairuoliška žiniasklaida, apie tai savo „Twitter“ paskyroje parašė Londono meras leiboristas Sadiqas Khanas. Pradėjo suktis nelegalios migracijos advokatų propagandinė mašina, kuriai reikėjo naujos Aylano Kurdi (tikroji pavardė Alanas Shenu) istorijos.
Prisimenate tą dramatišką 2015 m. nuotrauką, kai Turkijos pakrantėje buvo rastas trejų metų kurdų berniuko kūnas. Jis nuskendo, kai jo šeima bandė perplaukti į Graikiją. Tačiau triukšmas greitai nutilo, nes buvo iškapstyta, kad tai – visai ne berniukas, o 28 metų vyras, kuriam Prancūzija jau buvo atsisakiusi suteikti prieglobstį.
Nelegalios migracijos mastams augant, į pagalbą britų pasieniečiams buvo pasiųstos Karališkosios oro pajėgos (RAF). Tačiau tai visiškai nesprendžia problemos, nes pilotai tik aptinka pažeidėjus, apie tai informuoja pasieniečius, kurie priplaukę perkelia nelegalus į savo laivus ir nuplukdo į Britanijos uostus. Oficialiai skelbiama, kad „buvo išgelbėti migrantai“. Šis procesas, panašiai kaip ir Viduržemio jūroje, yra pašaipiai vadinamas „migrantų taksi“.
Jau ne vieną mėnesį kalbama, kad reikalo pagaliau turi imtis Karališkasis laivynas (Royal Navy), kuris turi užtverti kelią nelegalų laiveliams. Juolab, kad jau minėtosios „YouGov“ apklausos rezultatai rodo, jog du trečdaliai britų pasisako už tai, kad kovoti su nelegalia migracija privalo ne tik karinės oro pajėgos, bet ir karinis laivynas, kuris turėtų priversti tuos migrantų laivus pasukti atgal į Prancūziją.
Tačiau, nors ir turėdama visuomenės palaikymą, vyriausybė karinį laivyną kol kas laiko ant inkaro. Manyčiau, kad dėl vienintelės priežasties – „Brexit“ deryboms su ES esant finišo tiesiojoje, B. Johnsonas turbūt nenori pilti dar daugiau alyvos į ugnį. Akivaizdu, kad karinio laivyno dislokavimas Lamanše sukeltų Paryžiaus isteriją.
Koks yra statistinis tų nelegalių migrantų portretas? Dauguma, maždaug 85 proc. yra 18–35 metų vyrai ir tik labai retai pasitaiko moterų su vaikais. Kaip jau įprasta, jie yra pametę viską – šeimą, pasą, bet niekada nepameta savo telefonų. Yra ne kartą užfiksuota, kai netoli Britanijos uostų migrantai išmeta savo pasus į jūrą. Britų pasienio apsaugos tarnyba „Border Force“ sulaiko migrantus, kurie teigia, kad yra iš įvairių Afrikos šalių, taip pat Irako, Irano, Pakistano, Egipto, Jemeno, Kuveito, Kinijos, Tadžikistano, Vietnamo, Turkijos, Palestinos, Egipto, Etiopijos, Pakistano.
Britų žurnalistai ne kartą kalbino po Kalė besišlaistančius tamsaus gymio jaunuolius. Jie yra nelegalai ir ES į kuriuos niekas nebekreipia dėmesio, bet dabar jie laukia savo šanso prasmukti į Britaniją. Dauguma jų nesugeba rišliai paaiškinti, kodėl jie nori būtent į Britaniją. Jiems tai atrodo svajonių šalis, jie šiek tiek moka angliškai. Be jokios abejonės, vienas iš svarbiausių veiksnių yra vadinamoji šalies minkštoji galia.
Dar vienas paradoksas: vieni iš prieglobsčio Britanijoje prašytojų čempionų yra atstovai šalies, kuri jau yra pakeliui į narystę ES – albanai. Britanijos vyriausybės duomenimis, pernai prieglobsčio paprašė 3 970 albanų, o iš viso yra 6 298 dar neišnagrinėti prašymai. Pernai 279 albanai gavo pabėgėlio statusą, o vienas – specialią apsaugą. Tuo pat metu Britanijos žiniasklaidoje mirga antraštės, kad žiaurumu garsėjančios albanų gaujos praktiškai perėmė narkotikų rinkos kontrolę, o jų skaičius Britanijos kalėjimuose pastaraisiais metais padidėjo keturis kartus.
Nelegalūs migrantai yra padarę namų darbus ir gerai išmokę pamokas. Savo pranešime parlamento nariams vidaus reikalų ministrė Priti Patel kalbėjo, kad nelegalūs migrantai britų pareigūnams aiškina, kad Prancūzija yra „rasistinė“ šalis, kurioje jie gali būti „kankinami“.
Tačiau ne mažesnį pyktį britams kelia ir tai, kas vyksta po to, kai migrantai atvyksta į šalį. Šia problema rimtai užsiėmė „Brexit“ partijos lyderis Nigelas Farage‘as, kuris pats atliko ne vieną tyrimą ir atkleidė nepatogią tiesą. Dabar vyriausybė privačiame sektoriuje yra apgyvendinusi ir išlaiko 48 tūkst. nelegalių migrantų. Vidaus reikalų ministerija šiam tikslui 50-yje viešbučių yra išnuomojusi daugiau kaip 4 tūkst. kambarių. Per ateinantį dešimtmetį mokesčių mokėtojams tai kainuos maždaug 4 mlrd. svarų. Šių viešbučių pavadinimai neviešinami, juos saugo policija ir į juos neįleidžia nei žurnalistų, nei visuomeninių organizacijų aktyvistų.
Maža to, pavyzdžiui, Koventryje buvo suimti organizacijos „Britain First“ aktyvistai, kurie aiškinosi, kuriuose miesto viešbučiuose apgyvendinti nelegalūs migrantai. Visuomenę papiktino ir atskleistas faktas, kad po „Liverpool“ pergalės „Premier“ lygoje, grupei nelegalių migrantų buvo nupirktas VIP turas po „Anfield“ stadioną.
Dėl to siunta ir mažiausias pajamas turintys pensininkai. Vienas iš jų piktinasi, kad nors 35 metus mokėjo mokesčius, dabar gauna turbūt mažiausią pensiją Europoje – 6,8 tūkst. svarų per metus, o nelegalus migrantas per metus iš viso gauna vidutiniškai 26 tūkst. svarų įvairių pašalpų.
Maža to, spauda atskleidė, kad vertėjams, kurie aptarnauja angliškai nekalbančius įtariamuosius ir kriminalinius nusikaltėlius, valdžia išleidžia vidutiniškai 450 tūkst. svarų per savaitę. Per 2019 m. balandį – 2020 m. kovą Teisingumo ministerijai reikėjo 143 dialektų vertėjų paslaugų ir šiam reikalui buvo išleista 23,4 mln. svarų. Tačiau Jamesas Robertsas, „TaxPayers' Alliance“ politikos direktorius spaudai teigia, kad mokesčių mokėtojai praras žadą, kai pamatys naujas sąskaitas.
Nelegali migracija – tarptautinė problema ir čia matome daug apsimetinėjimo bei veidmainystės aukščiausiu lygiu. Pavyzdžiui, „Facebook“ įvedė griežtą dešiniosios politinės minties cenzūrą, bet ten klesti žmonių kontrabandininkai. Spauda pirštais bado į konkrečius pavyzdžius, kad turkų kalba ten galima rasti daug „kruizų“ į Italiją pasiūlymų, kurių kaina 5,5 tūkst. eurų. Tie „kruizai“, kuriais siūloma keturių dienų kelionė į Sicilijos pakrantes, vadinami tiesiai šviesiai – „Kelias į Europą“.
Italų laikraštis „Il Giornale“ rašo, kad siūlomi „turistiniai“ perėjimai iš Serbijos į Austriją kainuoja 4 tūkst. eurų, o kelionė į Rodo salą jūra gerokai pigesnė – 2,1 tūkst. eurų. Taip pat siūlomos ir suklastotos vizos į Europos šalis (9 tūkst. eurų) ir Jungtinę Karalystę (11 tūkst. eurų).
Maža to, britų žurnalistai išsiaiškino, kad vadinamoji valčių mafija, gabenanti nelegalus į Britaniją, vieną iš savo centrų yra įkūrusi ES institucijų pašonėje – Briuselyje. Šimtai migrantų miega Maksimiljano parke ir prie kanalo krantinių. Naktį pasirodo žmonių kontrabandininkai ir siūlo paslaugas: vieta motorinėje valtyje – nuo 500 svarų, o „labiau garantuotas“ žygis per Lamanšą kainuoja 2–3 tūkst. svarų žmogui.
2015 m. Angela Merkel vienašališkai atvėrė migrantams duris į Europą. Visi puikiai mato ir supranta, kad niekas čia jų labai nelaukia, bet ES elgiasi pagal sau įprastą modelį – apsimeta, kad problemos nėra, ją ignoruoja, o kai situacija įkaista iki kritinės, pavyzdžiui, Graikijos salose, tada tam tikram laikui viską užkiša mokesčių mokėtojų pinigais.
Nelegalių migrantų problemą britai kėlė „Brexito“ derybų septintajame raunde ir siūlė dvišalį paktą, pagal kurį ir viena, ir kita pusė sugrąžintų atgal nelegalus, bet tą pasiūlymą Briuselis atmetė. Tuo tarpu prancūzų pasieniečiai tik imituoja veiklą, nes sustabdo tik maždaug 20 proc. nelegalų valčių ir yra daug kartų užfiksuota, kaip jų patruliniai kateriai tiesiog palydi nelegalų valtis iki britų teritorinių vandenų. Neoficialūs šaltiniai buvo pranešę, kad Prancūzija reikalavo 30 mln. svarų už tai, kad britai galėtų sugrąžinti nelegalų valtis. Vėliau buvo pranešta, kad ta suma padidėjo kelis karus.
Tuo tarpu Kalė miesto iš kurio startuoja daugiausiai nelegalų valčių, merė Natacha Bouchart paragino B. Johnsoną „nusiraminti“ ir pakeisti savo strategiją. Britų premjero kalbas apie nelegalų sugrąžinimą ji pavadino provokacija. Anot merės, tai būtų jūrų karo paskelbimas ir negali būti net kalbos, kad britų kariniai laivai, parlydintys atgal nelegalių migrantų valtis, įplauktų į Prancūzijos teritorinius vandenis.
Kokia išeitis britams? Ryžtingai kalbanti ir, regis, pakankamai politinės valios turinti vidaus reikalų ministrė P. Patel yra žadėjusi, kad nelegalų atvykimai bus „nepaprastai retas reiškinys“ ir nelegalių migrantų kelias per Kanalą bus „visiškai negyvybingas“. Tai neįvyko ir nelegali migracija B. Johnsono vyriausybei yra tiksinti bomba. Londono politikos kuluaruose dabar kuriami įvairūs planai.
Štai grupė parlamento narių konservatorių, save vadinančių „Sveiko proto grupe“, parašė laišką B. Johnsonui ir paragino iš esmės pakeisti prieglobsčio suteikimo sistemą. Vienas iš logiškų šios grupės pasiūlymų yra tas, kad prašymai suteikti prieglobstį negali būti priimami iš žmonių, kurie jau perėjo saugias šalis. Tuo tarpu „Brexit“ partijos lyderis N. Farage‘as ragina apskritai pasitraukti iš ES prieglobsčio prašytojų paskirstymo schemos.
Neseniai alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir teismai. Britai ilgokai derėjosi su Ispanija ir ši pagaliau sutiko priimti atgal 20 nelegalių migrantų. Rugpjūčio 27 d. jie turėjo būti išskraidinti, bet įsikišo grupė advokatų iš trijų kontorų, kurie įstatymuose surado techninių landų, kurios leido „jų klientams“ išvengti deportacijos. Kilo nemažas triukšmas ir visuomenė klausė: „Advokatai juos vadina savo klientais, o tai kas moka?“
Kitas klausimas buvo rimtesniam pamąstymui: kam reikia visuotinių rinkimų, jei advokatai ir teismai perima valstybės valdymą? Vyriausybės atstovai pareiškė, kad teisininkų argumentai yra visiškai be pagrindo ir atlikusi tam tikras teisines korekcijas rugsėjo 3 d. vis dėlto išskraidino nelegalus.
Kas toliau? Turbūt nevertėtų tikėtis kokių nors ryžtingesnių britų veiksmų tol, kol nesibaigė „Brexito“ derybos. Yra didelė tikimybė, kad jos baigsis be susitarimo. Tokiu atveju, prancūzų žvejai grasina blokuoti Britanijos pakrantę. Tuomet kitas logiškas žingsnis – aktyvūs Londono veiksmai nelegalių migrantų iš ES atžvilgiu, nes B. Johnsonui reikės parodyti, kad jis ryžtingai sprendžia bent vieną problemą. Kitaip tariant, Jungtinės Karalystės ir ES santykiuose – mažai prošvaisčių.