Baltarusijai ir jos valdančiam režimui bus taikomos sankcijos, jie, savo ruožtu mėgins atsakyti vien tam, kad „išlaikytų veidą“. Mums tai kainuos, tačiau, iš kitos pusės, jau dabar suteikia galimybes, kuriomis būtų nuodėmė nepasinaudoti. Ar sugebėsime paimti tai, ką siūlo ši situacija, priklausys tik nuo mūsų.

Mums, kaip kaimynams ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimo perėmėjams, tai šansas žaisti kaip regiono lyderiams. Ne kaip šaliai, kuri tik tyliai pritaria kitų parengtoms idėjoms iš serijos „prisijungėme prie ES suformuoto komunikato“, bet nustatyti ir savo politiką. Tuo labiau, kaip minėjau, Baltarusija istoriškai buvo LDK kontroliuojamos valstybės dalis, mes jų mentalitetą suprantame geriau nei vokiečiai ar italai.

Ne, nekalbu apie karo žygį ir mėginimą polittechnologų pagalba „pastatyti tinkamą prezidentą“. Viena iš didžiausių Lietuvos problemų po Žečpospolitos žlugimo – mes dar tik pradedame save matyti kaip valstybę su savo interesais ir savo politika, kuri apima plačiau nei tolimiausią pasienio seniūniją.

Ne, nekalbu apie karo žygį ir mėginimą polittechnologų pagalba „pastatyti tinkamą prezidentą“. Viena iš didžiausių Lietuvos problemų po Žečpospolitos žlugimo – mes dar tik pradedame save matyti kaip valstybę su savo interesais ir savo politika, kuri apima plačiau nei tolimiausią pasienio seniūniją. Nyderlandų sėkmės priežastis ne gamybiniai pajėgumai, bet sugebėjimas matyti visą pasaulį ir galimybių ieškojimas visur ir visada.

Kalbant paprasčiau, dabar kaip tik proga prisiminti senųjų kunigaikščių, tokių kaip Vytautas Didysis matymą ir politiką, kai buvo išnaudojamos praktiška visos istorijos suteiktos galimybės bei supratimas, jog valstybė tai ne tik jos teritorija, bet ir interesai. Skamba labai patosiškai, kaip priešrinkiminė pretendento į Seimą kalba, tačiau turiu priminti, kad LDK pilys masiškai atstatomos ne Lietuvoje, o Baltarusijoje, kuri taip pat pretenduoja į tą pačią istoriją. Beje, ir Vytauto dvare, greičiausiai, kalbėta gudiškai. Atsisakyti ryšių nepavyks, kaip ir perrašyti istorijos vadovėlių.

Pradžioje apie nelabai smagius dalykus.

Skamba labai patosiškai, kaip priešrinkiminė pretendento į Seimą kalba, tačiau turiu priminti, kad LDK pilys masiškai atstatomos ne Lietuvoje, o Baltarusijoje, kuri taip pat pretenduoja į tą pačią istoriją. Beje, ir Vytauto dvare, greičiausiai, kalbėta gudiškai.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad politiniai nestabilumai Baltarusijoje gali daryti įtaką ekonomikai.

„Politikai daro įtaką ekonomikai ir atvirkščiai. Visi nestabilumai sukelia valiutines panikas, baimės sankcijas iš tarptautinės bendruomenės. Tai veda prie prekybos karų, ir mums grasina, kad nutrauks krovinių srautus ir skraidys aplink. Šie dalykai žinoma, peizažo dalis, ir gali būti labai rimtų dislokacijų, apimant bankines krizes, jeigu tos panikos (bus – ELTA), indėlių atsiėmimai Baltarusijoje...“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė R. Kuodis.

Jo nuomone, poveikis Lietuvos ekonomikai dėl galimų sankcijų nebus dramatiškas.
„Mes pasisukę beveik pilnu veidu į Vakarus, mums jau nėra taip svarbu. Žinoma, mums labai svarbu Klaipėda, ypač trąšų kroviniai iš Baltarusijos. Tam tikro skausmo bus, bet jis nebus labai dramatiškas. Didelių prekybinių, gamybinių ryšių mes neturime, jų yra, bet jie ne patys svarbiausi“, – teigė ekonomistas.

Tariamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pažadėjo, kad Baltarusija atsakys į planuojamas įvesti sankcijas, skelbė valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

„Nurodžiau vyriausybei parengti priemones, kad visi prekybos srautai iš Lietuvos uostų būtų nukreipiami į kitus. Pamatysime, kaip jiems seksis po to. Mūsų krovinių srautai yra atsakingi už 30 proc. Lietuvos biudžeto. Ko dar jiems reikia? Jie per daug gerai apie save galvoja. Parodysime jiems jų vietą“, – sakė A. Lukašenka.

Skaudės ir žmonėms, kurių darbdaviai patiria sunkumų. Visiškai nesvarbu, kad žala tik procentinės BVP dalys. Iš kitos pusės, tai atveria ir naujas galimybes, kurios čia pat, už keliolikos kilometrų nuo Vilniaus, o ne Kinijoje ar Artimuosiuose Rytuose, apie kuriuos, kaip potencialias rinkas, mėgstame pakalbėti.

Skaudės ir žmonėms, kurių darbdaviai patiria sunkumų. Visiškai nesvarbu, kad žala tik procentinės BVP dalys. Iš kitos pusės, tai atveria ir naujas galimybes, kurios čia pat, už keliolikos kilometrų nuo Vilniaus, o ne Kinijoje ar Artimuosiuose Rytuose, apie kuriuos, kaip potencialias rinkas, mėgstame pakalbėti.

Baltarusijos krizei tęsiantis ir Aliaksandrui toliau kvailiojant, mes turime ir puikių galimybių, kurios vargu ar kada nors pasikartos. Ne todėl, kad nebus progos, o tiesiog todėl, kad ta proga mielai pasinaudos vokiečiai, lenkai ar latviai.

BNS rašo, kad Baltarusiją jau kelias savaites krečiant precedento neturintiems protestams prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką šalies valiuta sparčiai praranda vertę, o gyvybiškai svarbaus IT sektoriaus įmonės grasina persikelti kitur.

Baltarusijos rublio kursas per pastarąjį mėnesį patyrė rekordinį daugiau kaip 10 proc. nuvertėjimą euro ir JAV dolerio atžvilgiu, tvyrant neaiškumui dėl gilėjančios politinės priešpriešos ir nuogąstavimams dėl ekonomikos krizės.

Per pastaruosius metus Baltarusijos rublio vertė dolerio atžvilgiu sumenko 27 proc., o euro – 33 proc.

Daugiau kaip 2 000 IT sektoriaus darbuotojų pasirašė atvirą laišką, kuriuo raginama surengti naujus rinkimus ir užbaigti politinį smurtą bei interneto varžymus, taip pat perspėjama, kad įmonės gali nuspręsti persikelti į kitas šalis.

Čia ir yra viena iš mūsų galimybių. Pinigų turime, politikų, kurie prieš rinkimus kalba apie investicijų pritraukimą taip pat. Nedarbo rekordą jau pasiekėme.

Čia ir yra viena iš mūsų galimybių. Pinigų turime, politikų, kurie prieš rinkimus kalba apie investicijų pritraukimą taip pat. Nedarbo rekordą jau pasiekėme. Gal pats laikas ne kalbėti, o ilgai ir kantriai dirbti su perspektyvioms Baltarusijos įmonėms, kad ne tik žodžiais, bet ir veiksmais palaikytume tuos verslus, kurie ateityje duos didžiulę vertę. Tuo pačiu ir mes tapsime stipresniais pasaulio verslo žemėlapyje. Taip tai, kainuoja, tačiau už ambicijas reikia mokėti. Vytautas Didysis, kai „užsakinėjo“ karūną rinkosi Vakarus, o ne Rytus, nors ten buvo paprasčiau. Jam buvo nelemta užsidėti šią karūną, bet kai kurias ambicijas ir metodus perimti galime. Tas pats Vytautas pasižymėjo tuo, kad valdė ne kalaviju, o politika ir derino interesus.

Prie LDK mielai jungėsi teritorijos, kurių tokio dydžio šalis kaip mūsų fiziškai nebūtų galėjusi išlaikyti. Taip ir kalba su 2000 IT įmonių. Visos neišsikels iš šalies, tačiau vienas kitas šimtas Vilniuje ar Ignalinoje mums nepakenktų.

Prie LDK mielai jungėsi teritorijos, kurių tokio dydžio šalis kaip mūsų fiziškai nebūtų galėjusi išlaikyti. Taip ir kalba su 2000 IT įmonių. Visos neišsikels iš šalies, tačiau vienas kitas šimtas ar bent keletas Vilniuje ar Ignalinoje mums nepakenktų. Tačiau jos pačios neateis. Jas reikia atvesti už rankos. Vėlgi, ar tą vedančią ranką ištiesime – priklauso tik nuo mūsų.

Kroviniai į Klaipėdos uostą sugrįš – tai patogesnis maršrutas ir po metų kitų, kai viskas aprims, kaina bei ekonominė nauda sudėlios viską į vietas. Tačiau IT bendrovės su šimtais ar tūkstančiais darbuotojų iš Varšuvos ar Rygos į Vilnių ir Minską, greičiausiai, nebekeliaus. Jos ten bus jaukiai įsikūrę ant sėdmaišių ir skaičiuos, kiek mokesčių moka jas priglaudusioms šalims.