Pirmiausia kyla klausimas, ar toks veiksmas apskritai yra teisėtas. Šios kadencijos valdantiesiems tiesiog norma tapo paminti įstatymus vieną po kito arba tiesiog interpretuoti juos taip kaip jiems naudinga. Panašu, kad taip nutiko ir šįkart.
Paskutiniai politikai – vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrai – buvo apdovanoti ginklais 2006 metais. Paskui įstatymo nuostatos buvo keičiamos, ir ginklais apdovanojami tapo tik pareigūnai. Jau tai, kad teisę įteikti ginklą turi tik Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas, Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras bei kariuomenės vadas ir vidaus reikalų ministras, rodo, kad tokią galimybę turi politikai, kurių pavaldume yra pareigūnai.
Maža to, įstatymas sako, kad šaunamaisiais ginklais, kardais, durklais ar kalavijais gali būti apdovanoti už pasižymėjimą kovos aplinkybėmis, už nuopelnus ar pasiaukojimą ir narsą užtikrinant asmens, visuomenės ir valstybės saugumą, kovojant su nusikalstamumu, už asmeninę drąsą atliekant valstybės užduotis.
Negalima ištraukti iš įstatymo sakinio vieną žodį ir juo remtis, kaip daro Premjero S. Skvernelio atstovas, apdovanojimo pagrindu nurodydęs iš įstatymo pacituodamas kelis žodžius „už nuopelnus užtikrinant visuomenės saugumą“. Šiuo, kaip ir ankstesniais atvejais, įstatymas aiškinamas ir interpretuojamas taip, kaip kažkam reikia.
Panagrinėkime, kokie gi to ministro A. Verygos ypatingieji nuopelnai užtikrinant visuomenės saugumą? Ar kad per karantiną ir dar po jo – kone pusę metų – visuomenė buvo palikta be normaliai veikiančių gydymo įstaigų, o žmonės ir po šiai dienai vis dar negali patekti pas medikus dėl sveikatos problemų. Daugelio rajonų ligoninės taip ir negalėjo atnaujinti gydymo paslaugų, negaudamos pakankamo finansavimo jos atsidūrė ant išlikimo ribos. Tokiu būdu ministras A. Veryga galima sakyti bent vieną pažadą iš tikrųjų vykdo – pradėjo mažinti mažųjų ligoninių tinklą.
Galbūt vardinis ginklas įteiktas už Sveikatos apsaugos ministerijos greitųjų testų dėl Covid-19 pirkimus, kuriuos įtarus esant korupciniais iškart buvo surastas atpirkimo ožys – sveikatos apsaugos viceministrė? Tačiau aiškėja, kad prie už viso pirkimo kyšo ir Premjero komandos ausys – tiesioginį pavedimą, anot žiniasklaidos, skubiai pradėti pirkimą davė tuometiinis S. Skvernelio patarėjas Lukas Savickas.
Čia, teisingumo dėlei, reikia prisiminti, kad viceministras, kaip ir ministro ar Premjero patarėjas nėra savarankiški darbuotojai, o asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Be ministro ar Premjero žinios jie negali ir nepriima sprendimų. Dabar prokurorai aiškinasi pusės milijono eurų vertės sandorio priežastis, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija greituosius Covid-19 testus tuo pačiu metu pirko keliskart brangiau negu Krašto apsaugos ministerija. Tai – ar šiuos Sveikatos apsaugos ministro nuopelnus užtikrinant visuomenės saugumą ir įvertino Vyriausybės vadovas?
Socialiniuose tinkluose buvo daug pakomentavimų, kad ginklo dovanojimas šiuo atveju atrodo tarsi ženklas pagal senų laikų tradiciją, kai valdovas atsiųsdavo susikompromitavusiam pavaldiniui durklą ar vėliau ginklą su viena kulka.
Neužsiimsiu tokių simbolių ar komentarų interpretacijomis. Tačiau, jeigu žvelgti į istorinį politinį kontekstą – tai dabartinis mūsų Vyriausybės narių apsidovanojimas ginklais – žingsnis ne tik atgal į 2002 metus, kai galiojo leidžiantis politikus ir kitus asmenis ginklais apdovanoti įstatymas, bet ir žingsnis atgal į diktatoriškų ar militaristinių režimų tradicijas.
Apdovanojimas vardiniais ginklais – sovietinių laikų atgyvena, kurią ir dabar kaip tradiciją praktikuoja diktatoriškų režimų valstybės. Juo labiau šitą mūsų ministro kabineto polinkį į ginklų ir diktatūros pusę paryškino kaip tik tomis pačiomis dienomis kaimyninėje Baltarusijoje žmonių nepasitenkinimo išgąsdinti su Kalašnikovo automatais bėgioję Aliaksandras Lukašenka ir jo penkiolikmetis sūnus. Lukašenka irgi dėkojo savo ginkluotiems apsaugos vyrukams. Jo akimis, irgi už nuopelnus užtikrinant saugumą.