Kartu su visa Ukraina šią didingą šventę mini didelė Krymo totorių tauta – Ukrainos Krymo autochtonai, kurie šiuo metu išgyvena laikiną valstybės agresorės vykdomą savo tėvynės okupaciją ir kurie šiandien melsis už istorinio teisingumo atkūrimą – Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimą.
Ukraina žinoma ne tik dėl to, kad yra didžiausia pagal plotą šalis Europoje ir šešta – po Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Ispanijos – Europos valstybė pagal gyventojų skaičių.
Ukraina turi, visų pirma, ilgą ir šlovingą istoriją, kurios šaknys siekia V-VI mūsų eros amžių, kai gyvavo viena galingiausių ankstyvųjų viduramžių Europos valstybių – Kijevo Rusia, kurios pagrindą sudarė etninės Ukrainos žemės. Kadangi Ukrainos istoriografijoje 882 metai yra laikomi šios valstybės susikūrimo metais, šiais metais, kai minim Ukrainos Nepriklausomybės 29-ąsias metines, taip pat pažymime Ukrainos valstybingumo 1138-ąsias metines. Ukrainos valstybingumo tradicijos buvo tęsiamos Galicijos ir Volynės valstybėje, vėliau – Ukrainos kazokų valstybėje. Kai kurie Ukrainos valstybingumo tradicijos elementai gyvavo net iki pat XVIII a. pabaigos, kol neįvyko galutinė, carinės Rusijos įvykdyta Ukrainos žemių okupacija.
Kitas Ukrainos žmonių kovos dėl savo valstybės įtvirtinimo etapas – 1917-1921 metai, kai buvo paskelbta Ukrainos Liaudies Respublika (ULR); deja, jis baigėsi antrąja okupacijos banga, šį kartą – sovietų valdžios.
Ryškus senovinės, ypatingai įvykių kupinos Ukrainos istorijos patvirtinimas yra paroda „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso – iki Maidano“, kuri buvo atidaryta 2020 m. kovo 11 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje ir kurią globoja Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Didžiulio mūsų visuomenių susidomėjimo išties giliomis Ukrainos istorijos šaknimis įrodymas yra būtent tai, kad parodą kartu rengia Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Ukrainos nacionalinis istorijos muziejus, talkinant Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministerijai bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, o pati paroda buvo skirta Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 30-osioms metinėms.
Taipogi, minėdami Ukrainos Nepriklausomybės 29-ąsias metines, mes šiais metais minime 371-ąsias Ukrainos kazokų valstybės metines ir 103-ąsias Ukrainos valstybingumo atkūrimo metines.
Būtent sovietų okupacijos metais vyko Antrasis pasaulinis karas, kuris atvėrė abiejų totalitarinių, neapykantos žmonėms kupinų režimų – tiek nacių, tiek komunistų – griaunamąją „jėgą“. Visiems yra žinomi nacių nusikaltimai okupuotose Ukrainos teritorijose – Holokaustas, taikiųjų gyventojų sušaudymai, miestų sunaikinimai, kaimų sudeginimai.
Tuo pat metu, ilgą laiką buvo nutylima apie daugybę komunistinio režimo nusikaltimų Ukrainos žemėje. Mes taip pat niekada neturime užmiršti apie Holodomorą – Ukrainos gyventojų genocidą, kurį organizavo SSRS komunistų partijos vadovybė ir vyriausybė, sukurdami dirbtinį masinį badą, kurių baisingiausias, daugiausiai žmonių gyvybių nusinešęs, buvo 1932-33 metais. Mastai buvo tokie stulbinantys, o skaičiai ir aplinkybės taip buvo slepiami sovietinės propagandos ir istoriografijos, kad net ir šiandien sunku pasakyti, kiek iš tikrųjų Ukraina neteko žmonių. Jei kas ir liūdi dėl SSRS žlugimo, kalbėdamas apie tai kaip apie „didžiausią XX amžiaus geopolitinę katastrofą“, bandant perrašyti istoriją pagal save, tai jų tarpe tikrai nebus ukrainiečių.
Atkaklia pasiaukojančia kova mes, ukrainiečiai ir lietuviai, iškovojome teisę gyventi savo nepriklausomose laisvose šalyse, būti šeimininkais, svetingais šeimininkais savo namuose. Nemanau, kad mums reikia ieškoti atsakymų į klausimą, kas mus vienija. Į jį tiek mūsų amžininkai, tiek ištisos protėvių kartos pateikė bendrą atsakymą 1991 m. sausį prie Lietuvos Parlamento sienų, 1514 m. rugsėjį, mūšyje prie Oršos, o taip pat baisiais dešimtmečiais padėdami ir palaikydami vieni kitus komunistinio režimo stovyklose. Mums tiesiog negalima pamiršti šių, paties gyvenimo pateiktų atsakymų - tai mes su Jumis ir darome.
Mūsų abiem tautoms istorijos pamokos turi tą pačią reikšmę. Mes išpažįstame ir giname tas pačias žmogiškąsias vertybes. Mes neatsitiktinai esame tikri strateginiai partneriai.
Per pastaruosius dvejus metus mūsų broliškose visuomeninėse tvirtai įsišaknijo Ukrainos Ambasados Lietuvos Respublikoje pradėta ir aktyviai Lietuvos savanorių palaikoma tradicija statyti kryžius ant šventojo Kryžių kalno – tai daro kiekviena nauja sužeistų Ukrainos karių, atvykstančių medicininei reabilitacijai į Lietuvą, grupė, žuvusius bičiulius atminti, maldoje už taiką. Ši iniciatyva greitai tapo tradicija, o pagrindu tam tapo šlovinga mūsų abiejų laisvę mylinčių tautų kovos už savo nepriklausomybę istorija.
Svarbi mūsų abi šalis vienijanti grandis yra Lietuvos ukrainiečių bendruomenė – tikri nepriklausomos Lietuvos patriotai ir tikri nepriklausomos Ukrainos patriotai, iškilūs Ukrainos kultūros ir ukrainiečių šimtmečių senumo tradicijų ambasadoriai.
Daugelis garsių istorinių asmenybių, tokių kaip Lietuvos didysis etmonas, kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (1460-1530), rašytojas, kalbininkas, unitų kunigas Meletijus Smotrickis (1577-1633), istorikas, lingvistas, etnografas, poetas, visuomenės veikėjas, Ukrainos Graikų Katalikų Apeigų Bažnyčios kunigas Jakivas Holovackis (1814-1888), vienuolių, tėvų bazilijonų ordino įkūrėjas Šventas Juozapatas Kuncevičius (1580-1623), karinis ir politinis veikėjas, ULR armijos pulkininkas Jevhenijus Konovalecas (1891-1938) yra bendras tiek Ukrainos, tiek Lietuvos tautų palikimas. Ukrainą ir Lietuvą vienija garsiausias ukrainietis Tarasas Ševčenka, kuris gyveno ir kūrė Vilniuje 1829-1831 m. Nors šis laikotarpis jauno Taraso gyvenime nebuvo ilgas, tačiau gyvenimas Vilniuje praplėtė bei sustiprino drąsaus, laisvai mąstančio žmogaus pasaulėžiūrą ir neabejotinai suvaidino šio Ukrainos poeto ir dailininko gyvenime nepaprastai svarbų vaidmenį.
Dvišaliai politiniai santykiai tarp mūsų valstybių pagrįsti didelio pasitikėjimo ir sąveikavimo lygiu. 2020 m. gegužės 12 d. Ukraina ir Lietuvos Respublika pažymėjo strateginės partnerystės dvyliktąsias metines. Tarp valstybių vyksta tradiciškai aktyvus politinis dialogas, įskaitant aukščiausiame lygmenyje: dviejų valstybių vadovai kasmet keičiasi oficialiais vizitais (eiliškumo tvarka), kurių metu vyksta kasmetiniai Ukrainos ir Lietuvos Respublikos Prezidentų Tarybos posėdžiai, dalyvaujant abiejų vyriausybių nariams. Ukrainos ir Lietuvos Respublikos Prezidentų Tarybos dvyliktasis posėdis įvyko 2019 m. lapkričio 27 d. Vilniuje, oficialaus Ukrainos valstybės vadovo vizito Lietuvos Respublikoje metu. Tradiciškai aktyvus yra tarpparlamentinis dialogas, visų pirma, kontaktai pagal tokį tarpparlamentinio bendradarbiavimo institucinį mechanizmą kaip Ukrainos Aukščiausiosios Rados, Lietuvos Respublikos Seimo bei Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato Tarpparlamentinė Asamblėja. Nuolat įgyvendinami dvišalio dialogo renginiai tarpvyriausybiniu ir tarpžinybiniu lygmeniu, įskaitant tarp Ukrainos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų.
Šiuo atžvilgiu norėčiau atskirai pažymėti, kad 2020 m. liepos mėnesį buvo labai svarbus įvykis – Lenkijos mieste Liubline, kuriame taip pat yra 2014 metais įkurtos Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinės brigados būstinė, trijų šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Lenkijos – užsienio reikalų ministrai paskelbė apie „Liublino trikampio“ sukūrimą. Ta proga Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitro Kuleba akcentavo, jog „Liublino trikampis“ – tai politinis pasirinkimas ir vienminčių sąjunga, tai civilizacinis pasirinkimas ir istorinio teisingumo atkūrimas.
Ukrainiečiai puikiai prisimena ir ypatingai vertina aktyvią Lietuvos poziciją palaikant Ukrainos europinį pasirinkimą Orumo revoliucijos metu ir yra nuoširdžiai dėkingi už tvirtą ir nuoseklią Lietuvos Respublikos poziciją palaikant mūsų Valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Lietuva viena iš pirmųjų ES narių sutrumpinta procedūra ratifikavo Ukrainos ir Europos Sąjungos Asociacijos susitarimą, laikydamasi aktyvios ir nuoseklios pozicijos suteikiant mūsų Valstybei aiškią narystės ES perspektyvą. Lietuva inicijavo eilinės, Ketvirtosios, tarptautinės „Ukrainos reformų konferencijos“ rengimą Vilniuje, kurios data, atsižvelgiant į koronaviruso COVID-19 pandemiją, turėtų būti nustatyta artimiausiu metu.
Lietuvos Respublika ir toliau lieka didžiausia Ukrainos prekybos partnere tarp Baltijos regiono šalių. Bendra 2019 m. Ukrainos ir Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų prekybos apimtis, sudariusi 1 mlrd. 653 mln. JAV dolerių, byloja pati už save. Didelės galimybės atsiveria tolesnės Asociacijos susitarimo implementacijos kontekste Išsamios ir visapusiškos Ukrainos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos erdvės dalyje. Ir nors COVID-19 pandemija pakoregavo prekybos apyvartos rodiklius, mes visi tikimės, kad ji neturės ilgalaikio ar net vidutinio poveikio.
Dabar Ukraina turi dinamišką, tvarų ir inkliuzinį augimą, paremtą struktūriniu ekonomikos modernizavimu, verslo sąlygų gerinimu ir viešojo sektoriaus efektyvumu, o tai labai svarbu mūsų Valstybės ateičiai. Pastaraisiais metais Ukraina išgyveno sunkų makroekonominio stabilizavimo ir pertvarkymo kelią, bei, nepaisant nuolatinės išorinės agresijos, sukūrė ir įgyvendino veiksmingo valdymo sistemą (viešojo valdymo reforma ir decentralizacija, e. vyriausybė); šalyje vyksta žmogiškojo kapitalo plėtra (sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo reforma, pensijų reforma ir socialinės paramos sistemos reforma). Ukrainoje užtikrintas tokių sektorių kaip teisės viršenybės ir kovos su korupcija reformavimas (įskaitant teisingumo sektoriaus reformą), o taip pat gynybos reforma ir saugumo sektoriaus reforma (visų pirma karinio saugumo užtikrinimo sistemos, kuri garantuotų patikimą valstybės apsaugą nuo išorės ir vidaus grėsmės, orų Ukrainos priėmimą tarptautiniu lygiu ir atitiktų narystės ES ir NATO kriterijus, tobulinimas).
Pastaruoju metu Ukraina pademonstravo didelę pažangą, kurdama geresnes sąlygas investicijoms ir verslui šalyje bei efektyviai naudodama ribotus išteklius; šalis taip pat įvykdė reformas ekonomikos sektoriuje (verslo aplinkos gerinimas, valstybės įmonių privatizavimas ir reforma, infrastruktūros ir energetikos sektoriaus reforma, mokesčių ir muitų reforma, žemės ūkio reforma ir pan.). 2020 m. kovo mėnesį startavo nacionalinis projektas „Didelė statyba“ – didelio masto Ukrainos infrastruktūros plėtra.
Ukraina ir toliau užtikrintai eina reformų keliu. Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis jau savo inauguracinėje kalboje aiškiai pareiškė, kad jas reikia įgyvendinti, ir kreipėsi į parlamentarus su prašymu priimti keletą svarbių tam tikslui įstatymų. Pernai rugpjūtį vykę Parlamento rinkimai paspartino reformas, tad per kitus devynis mėnesius Ukrainos Valstybės vadovas pasirašė 84 reformų įstatymus. 11 iš jų inicijavo jis pats. Prioritetinėmis pagal reformų skaičių ir bendrą progreso tempą tapo trys sritys: verslo aplinka (34 įstatymai), valstybės finansai ir darbo rinka (19 įstatymų) ir valstybės valdymas (29 įstatymai). Judėjimas link ES taip pat tęsėsi.
Tarp svarbiausių: nacionalinės elektroninės tranzito sistemos įvedimo įstatymas, nacionalinių standartų savanoriško naudojimo įstatymas, autorizuoto ekonominio operatoriaus muitinėje įstatymas, intelektinės nuosavybės apsaugos vykdant importą ar eksportą įstatymas ir rinkos priežiūros įstatymas. Šie įstatymai priartina Ukrainą prie Susitarimo dėl pramoninių gaminių atitikties vertinimo ir priimtinumo (ACAA), vadinamojo „pramoninio bevizio režimo“, priėmimo. Mes taip pat turime pagrindo kalbėti apie dialogo atnaujinimą pasirašyti susitarimą dėl bendros aviacijos erdvės.
Šiais metais reformų tempą neabejotinai įtakojo pasaulinė koronaviruso pandemija ir karantino apribojimai, sukėlę 2020 m. pasaulinę medicinos ir ekonomikos krizę. Tuo pat metu Ukrainos Vyriausybei pavyko operatyviai įgyvendinti priemones pažeidžiamų kategorijų žmonėms, mažajam ir mikro verslui paremti. Svarbu buvo priimti ekonomikos skatinimo programą, įsteigti Ukrainos ekonominio vystymosi tarybą, kurioje dalyvauti buvo pakviesti kompetentingiausi mokslininkai, verslininkai, atitinkamų asociacijų atstovai, analitikai, ekspertai.
Ukraina daro viską, kad viso pasaulio akyse ji būtų suvokiama tokia, kokia yra iš tikrųjų: fantastiškai žavi, nepaisant savo žilo amžiaus – jauna ir šiuolaikiška, svetinga ir atvira, protinga ir nesigėdijanti mokytis. Talentingų žmonių, kurie, dėl įvairių priežasčių keliaudami po pasaulį, niekada jos nepamiršta, žemė.
Mes gerbiame mūsų draugus, mes niekada neleisime kitiems jų nuskriausti.
Mes vertiname, kad jie mumis tiki ir mumis pasitiki.
Ačiū Jums už tai, brangūs mūsų broliai ir seserys lietuviai!