Sisteminės partijos ir jų politikai nuo pat Atgimimo ir Sąjūdžio kaip užsėdo vietas Seime, taip jų iš ten ir neiškrapštysi. Atrodytų, rinkimai lyg ir vyksta. Lyg ir laisvi, demokratiški. Pasirinkimas lyg ir yra. Tačiau patys matote, kas gaunasi – arba kairieji, raudonieji socdemai su kompanija, arba dešinieji, landsbergiečiai su liberalais ir valinskais.
Dar „naujieji gelbėtojai“ įsiterpia. Uspaskichas, Paksas, Karbauskis. Tačiau visus juos sieja ir vienodais politiniais „batkomis“ padaro viena esminė aplinkybė – gavę valdžią į savo rankas jie visi tampa sistemos dalimi ir su ta sistema susilieja. Ima aptarnauti verslo grupuočių interesus, o ne eilinius žmones.
Įtakos grupuotės prieš kiekvienus rinkimus „stato“ ant visų sisteminių. Jiems nesvarbu, kas laimės rinkimus. Jie žino, kad susitars su visais. Visais, išskyrus antisistemines politines jėgas. Su antisisteminiais politikais nesusitars. Todėl oligarchų lobistai ir deda visas pastangas, kad tik Seime neatsirastų didesnis kiekis nesisteminių politikų.
Veikdami išvien su sisteminėmis partijomis lobistai stumia įstatymus, kuriais visais būdais blokuoja neparankių jiems politikų patekimą į Seimą. Blokuoja rinkimų kartelės mažinimą, didina rinkimų mokestį, pasitelkia žiniasklaidą nesisteminių jėgų puolimui ir atvirkščiai – blokuoja bet kokius straipsnius ir reportažus apie nesisteminių politikų veiklą. Turtuoliai remia sistemines partijas finansiškai. Ir legaliai pervesdami į rinkimų sąskaitas dešimttūkstantines sumas ir nelegaliai – pinigus pakuodami į alkoholinių gėrimų dėžutes, skirstydami per paramos fondus ir pan.
O ypač akivaizdžiai jie tai daro per žiniasklaidą. LRT nors ir yra visuomeninis kanalas – skleidžia dešiniesiems liberalams palankius komentarus, žinias ir naujienas. Tautines, nacionalines, tradicines vertybes ginantiems politikams vietos LRT eteryje beveik neatsiranda. Tik primenu – beveik visa LRT vadovybė atėjo iš didžiausio komercinio interneto portalo. Didieji portalai ir TV kanalai taip pat akivaizdžiai palaiko liberalias dešinės pakraipos politines partijas ir jų lyderius: Šimonytę, Landsbergį, Armonaitę, Čmilytę.
Prieš kiekvienus rinkimus matome ir tai, ką su žiniasklaida padaro didžiųjų partijų rinkiminiai milijonai. Šalia daugybės mokamos reklamos pasipila teigiami straipsniai apie tai kaip normalu, kad Darbo partijai buvo sugrąžinti milijonai, kokie puikūs socialdemokratai, nes pritaria ir palaiko LGBT propagandą ir vienos lyties asmenų santuokas, kokia šauni konservatorių Užingrida, o liberalai tai apskritai – kelias į šviesų rytojų, pagarbina ir Karbauskį su Palucku, jų rinkimų reklamos biudžetai taip pat dideli.
Asmeniškai daugybę kartų patyriau, kaip didžioji žiniasklaida blokuoja ir tyčia nepraneša apie daugybę nesisteminių politikų iniciatyvų. Arba dar blogiau – jie puola. Atakuoja visais įmanomais kampais, turėdami vieną tikslą – sumažinti nesisteminių politikų ir partijų reitingus. Ir jiems pavyksta. Lietuvos politikos „batkų“ reitingai auga, o nesisteminės jėgos laikomos užribyje. Siekiama parodyti, kad štai tie tai – mažiukai ir nereikšmingi. Jie nieko nelaimės. Už juos neverta balsuoti. Jie marginalai ir populistai.
Kodėl jie šitaip elgiasi? Atsakymas aiškus – sisteminės politinės partijos aptarnauja pirmiausiai verslo grupuočių interesus ir užtikrina jiems didesnį pelną. Todėl sistema ir deda visas pastangas, kad Lietuvos Seime ir toliau dominuotų jiems tarnaujantys politikai. Ir jiems nesvarbu – kairieji ar dešinieji. Jiems svarbu – sisteminiai. Su tokiais visada susitars. Tokius visada sukontroliuos.
Ir neduok Dieve, tauta į Seimą deleguos antisistemines jėgas ir politikus. Kaip Lenkijoje, Vengrijoje, Latvijoje. Jiems tai būtų milžiniškas galvos skausmas ir problema. Juk valstybės biudžeto milijardai gali imti tekėti priešinga nei dabar kryptimi. Į eilinių Lietuvos žmonių, o ne oligarchų kišenes. Viešieji finansai gali būti naudojami skaidriai ir be korupcijos. Tačiau tuomet lobistai neteks savo dalies ir įtakos.
Todėl ir dabar, artėjant Seimo rinkimams matote ne idėjų, programų, politikų dvikovas, o sisteminių partijų kovą dėl įtakos. Ir tam naudojamos visos priemonės: milijonai reklamoms, jiems palankūs įstatymai, atakos žiniasklaidoje. Savo siaurus interesus ginančioms verslo grupuotėms nesvarbu, kas laimės rinkimus: kairieji ar dešinieji. Jiems svarbu, kad tai būtų sisteminės partijos. Kad viskas ir toliau būtų taip, kaip buvo. Taip kaip jie sau patogiai susidėliojo per 30 metų.
Tačiau lūžis anksčiau ar vėliau įvyksta. Situacija ima keistis. Ir ją keičia eiliniai žmonės, kuriems tokia sistema nusibodo. Labai gali būti, kad spalį, per Seimo rinkimus, Lietuvos žmonės prabus kaip baltarusiai ir pasakys: „Ei, sisteminiai Lietuvos politikos „batkos“, išeikit!“