Likus 21 dienai iki regionų rinkimų. Einant 41-ajai antiputininių protestų dienai Chabarovske. Putinas bijo, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, po rinkimų gali nutikti Rusijoje. Diktatoriaus manymu, Navalnas – paskutinis, kuris dar galėjo išjudinti rusus.
Visus 20 Putino valdymo metų žymi žmogžudystės. Daugiabučių sprogdinimai. Šėtoniškas Beslano mokyklos ir toks pat miuziklo „Nord-Ost“ šturmas su šimtais lavonų. Šūviai iš pasalų į kritikus. O svarbiausia nuodai. Duog nuodų. Nuodijimo estafetė.
Žurnalistas, Valstybės Dūmos deputatas J. Ščekočichinas. Tyrė namų sprogdinimus Maskvoje ir Volgodonske. Nunuodytas 2003 m. Per dvi savaites stiprus vyras virto seneliu. Organizme rasti dideli kiekiai fenolo ir lidokaino.
Žurnalistė A. Politkovskaja. Išgėrė Putino arbatėlės lėktuve 2004 m. Stebuklingai išgyveno. Buvo nušauta po dvejų metų. Tais pačiais 2004 m. dioksinu apnuodytas kandidatas į Ukrainos prezidentus V. Juščenka.
Buvęs FSB karininkas, knygos „FSB sprogdina Rusija“ vienas autorių A. Litvinenka. 2006 m. Londone susitikęs su Putino agentais išgėrė arbatėlės. Gavo mirtiną polonio 210 dozę.
Žurnalistas, „Atviros Rusijos“ koordinatorius V. Kara-Murza sunkiai apnuodytas du kartus – 2015 и 2017 m. Buvęs GRU karininkas S. Skripalis ir jo dukra Julija 2018 m. Solsberyje po nuodų atakos išgyveno atsitiktinumo dėka. Putino agentai panaudojo nervus paralyžiuojančias dujas „Novičiok“. Žuvo atsitiktinis žmogus.
Tais pačiais metais apnuodytas dailininkas P. Verzilovas. Jam pasisekė. Pateko į Berlyno Charité kliniką. Ne polonis 210, ne „Novičiok“ – kažkas visiškai naujo, sakė toksikologai.
Dūmos deputatas S. Jušenkovas nušautas 2003 m. Putino kritikas B. Nemcovas – 2015-aisiais. Advokatas S.Magnickis uždaužytas kalėjime 2009 m.
Užvakar atėjo Navalno eilė. Braižas įprastas: lėktuvas, arbata, koma. Lyg ir natrio oksibutiratas. Nauja tik tai, kad FSB parą trukdė į komą panirusią auką gydyti. Navalno išgavimas iš Omsko špitolės priminė įkaitų vadavimo operaciją. Joje kanclerė dalyvavo Merkel, prezidentas Macronas ir 52 britų Bendruomenių rūmų nariai. Bet nė vieno Dūmos nario.
Nuodai sutvirtinami gebistinio melo sakramentu. Tonos Putino melų. Meluojama taip ciniškai, kad meluojantiems net nesvarbu, ar jais patikės. Nes o ką jūs jiems padarysit?
Navalnas apsinuodijo pats. Samagonu. Išvakarėse prisilakė. Kažko užvalgė. Ėmė laikytis dietos. Staiga susirgo diabetu. Kodėl tada prievarta laikote tokioje skylėje pagrindinį Putino oponentą, jei yra ir lėktuvas iš Berlyno? Tai, kad negalima paciento judinti. Tai nors žmoną įleiskit pas vyrą. Galėtume, bet, žinote, Navalnas neduoda sutikimo.
Apsirgo lėktuve, galiausiai drėbė paskutinį riebų melą ES vadovui Ch. Micheliui į akis Putinas ir leido auką išlaisvinti. Viso pasaulio spauda, įskaitant Lietuvos, pranešė: Omsko gydytojai leido skraidinti Navalną į Berlyną. Efesbešnikų Omsko ligoninėje buvo daugiau nei gydytojų? Aa, tai čia vaikinai atvyko aplankyti mirštančios savo senelės.
Vyr. melagis ir nuodytojas buvo teisus – jūs ne tik nieko jam nepadarysit, jūs jį ir jo propagandonus su ciūcio išraiška veide dar ir cituosite nuo A iki Z.
Gudručiai lyg pagal komandą ėmė svarstyti: tai gal nenorėjo jie to Navalno nužudyti, tik pagąsdinti. Tiesą sakant, o koks skirtumas, ko norėjo ar nenorėjo saugumiečių caras. Kaip taikliai pastebėjo rašytojas V. Šenderovičius, reikšmės turi tik tai, kad pasikėsinta į gyvybę žmogaus, vienintelio Rusijoje dar galinčio organizuoti masinius protestus prieš Putino diktatūrą.
Kažkas palygino Putiną su Bordia ir Mediciais. Putinas – tai viduramžiai, nuodai ir politinės žmogžudystės? Tik iš dalies. Bordia ir Mediciai – vaikai, palyginti su Putino kamarile. Anie žudė sau lygius, neretai gaudami nuodų atgal. Šitas žudo beginklius, išstumtus į užribį. Už žvilgsnį, žodį. Vyksta totalinis valymas. Visų, kurie ne su juo. Primena Staliną?
Mastai skiriasi, principai – ne. Stalinas iš pradžių išjungė, galimas daiktas, ne be Jagodos nuodų, savo stogą Leniną. Putinas – savo geradarį Sobčaką. Tas per daug žinojo apie Vovą.
Sobčako mirties užvakar neprisiminė net Navalno šalininkai. Rusijoje politinių nunuodijimų tiek, kad visų neįmanoma prisiminti. Bet Sobčako mirtis to verta. Fiziškai stiprus 63 m. buvęs Sankt Peterburgo meras mirė 2000 m. vasarį Soligorsko viešbutyje. Širdies smūgis. Per laidotuves tuomet dar laikinasis prezidentas Pu net ašarą nubraukė: „Persekiojimo rezultatas.“
Kaip knygoje „Putinas. Žmogus be veido“ rašo M. Gessen, Kaliningrado žurnalistai greit pastebėjo keletą keistų Sobčako mirties aplinkybių. Keisčiausia jiems atrodė, kad buvo atlikti du skirtingi skrodimai. Vienas Kaliningrade, kitas – Sankt Peterburgo karo ligoninėje. Dešimt mėnesių po Sobčako mirties Kaliningrado prokurorai pradėjo tyrimą dėl „tyčinės žmogžudystės sunkinančiomis aplinkybėmis“. Po trijų mėnesių tyrimas tyliai nutrauktas.
Bet tai buvo ne paskutinė mįslė Sobčako byloje.
Žurnalistas Vaksbergas su teismo medicinos eksperto patirtimi atskleidė mįslingiausią Sobčako mirties aplinkybę: abu jo asmens sargybiniai, stiprūs bičai, po šefo mirties buvo gydomi dėl apsinuodijimo. Žanro klasika.
2007 m. Vaksbergas išleido knygą apie nunuodijimus SSRS ir Rusijoje. Vaksbergo spėjimu, Sobčakas nužudytas nuodus paslėpus šviestuvo šalia lovos lempoje. Įjungus šviestuvą nuodai ėmė garuoti. KGB ištobulinta nuodų technika. Po kurio laiko susprogdintas Vaksbergo automobilis. Tiesa, be Vaksbergo.
Putinas, skirtingai nei Jagoda, ne išradėjas. Kopijuotojas. Jo agentai daro tai, ką sugalvojo OGPU – GPU-NKVD-KGB-FSB pirmtakė. OGPU liaudies komisaras Jagoda, retas šunsnukis, vaistininkas pagal išsilavinimą, atlikdavo Stalino stalo užsakymus nuodams dar tada, kai tautų tėvas neturėjo absoliučios valdžios.
OGPU nuo 1926 m. veikė Specialioji laboratorija (pirmasis vadovas – Serebrianskis), vadinamoji Jašos grupė, skirta teroro aktams užsienyje organizuoti. Bet tiko ir saviems galabyti. Pirmasis, paragavęs spec. arbatėlės – NKVD Užsienio skyriaus viršininkas Sluckis. 1938 m. rastas savo viršininko Frinovskio kabinete susmukęs. Ant stalo stovėjo tuščia arbatos stiklinė.
Berijos laikais Specialioji laboratorija tapo NKVD 4-uoju spec. skyriumi. Jo nuodų laboratorijos vardu „Kamera“ viršininku iki pat Berijos galo buvo sovietinis daktaro Mengelės analogas Mairanovskis. Vykdė nuodų bandymus su žmonėmis. Kūrė nuodus, kurių pėdsakų nebūtų galima identifikuoti po skrodimo. Vienos aukos mirdavo per tris keturias dienas, kiti kankindavosi savaitę.
Ricinas, ipritas, digitoksinas, talis, kolchicinas – sovietinis Mengelė žaidė žudydamas žmones. Kol išrado „K2“ (karbilamincholinchloridą). Nuodijo greitai ir be pėdsakų. Gavęs šių nuodų žmogus imdavo trauktis tiesiogine to žodžio prasme, o po 15 min. mirdavo.
Bandymų metu Mairanovskis aptiko, kad, priklausomai nuo dozės, bandomasis tapdavo ypač atviras. Po karo šis „išradimas“ išbandytas su politkaliniais iš Lenkijos ir kitų okupuotų šalių.
Problema buvo ir kaip žmogui pakišti nuodų. Iš pradžių įmaišydavo į maistą, vandenį, paskui sugalvojo lazdą-adatą, nuodais šaudantį parkerį. Mairanovskis smagindavosi šaudydamas į savo aukas. Kitas sadistas, akademikas Muromcevas, pats nužudęs 15 žmonių, per Berijos procesą liudijo, kad net jis stebėdavosi Mairanovskio sadistiškumu.
Mairanovskis, ieškodamas nuodų, nugalabijo gal 250 žmonių. Tarp jų – karo belaisvių vokiečių ir japonų, lenkų, kinų ir, matyt, dėl įdomumo, kelis vokiečių antifašistus. Bet Navalno nuodijimo kontekste įdomesnis klausimas, o kiek vidaus priešų, tarkim, nunuodijo Stalinas?
Vienas didžiausių KGB niekšų, generolas Sudoplatovas KPSS XXIII suvažiavimą informavo, kad 1946-47 m. buvo nunuodyti 4 „liaudies priešai“.
Chruščiovo nurodymu Mukačive nunuodytas Ukrainos unitų arkivyskupas Th. Romžas, kuris priešinosi graikų katalikų inkorporavimui į Maskvos stačiatikių cerkvę. Stalino nurodymu Uljanovske nunuodytas lenkų inžinieirus Sametas. Saratove – buvęs aukštas kompartijos veikėjas A. Šumskis. Ketvirtasis – amerikiečių komunistas ir buvęs sovietų šnipas I. Ogginsas, bandęs sugrįžti į JAV. Už bandymą grįžti į doros kelią gavo Mairanovskio adatą.
Pridėkim bulgarų disidento G. Markovo nužudymą 1978 m. Londone, smigtelėjus skėčiu su KGB pagaminta nuodų ampule, dar vieną kitą neidentifikuotą atvejį, ir gausim, kad Putinas, palyginti su Stalino, Chruščiovo ir Brežnevo jungtine komanda, yra tiesiog nuodytojas stachanovietis.
KGB Mengelė Mairanovskis Putino Rusijoje dauginasi kvadratiniu lizdiniu būdu. Jį gali rasti kiekvienoje rajono ar srities ligoninėje. Kaip antai Omsko špitolės vyr. gydytojas Murachovskis, jie su NKVD partizano, patekusio gestapui į rankas, fanatizmu gali išberti tiradą apie tai, kad Omsko gydytojai – tokie pat geri kaip Charité klinikos, o Navalną ištiko medžiagų apytakos sutrikimas, cukrinis diabetas ir panš.
Murachovskiai-mairanovskiai greitai pagauna, kad modernų gydymo planą laiku neatiduoti Navalno gydyti vokiečiams jiems sufleruoja pats Putinas.
Didis rusų rašytojas Dostojevskis yra pastebėjęs, kad tironija yra įprotis, apdovanotas gebėjimu vystytis, kuris galiausiai išsivysto į ligą.
Turėtume tai žinoti, bandydami suprasti, kas yra Putino Rusija ir kaip atokiai reikia nuo jos laikytis. Tai būtina suprasti sofų strategams, rašinėjantiems feisbuke patarimus baltarusiams, kad taikiai protestuodami jie nieko nepasieks.
Baltosios Rusios tautos problema – ne jos taikingumas, net ne psichopatas Lukašenka ir jo opričnikų sadizmas. Baltarusių problema – Putino diktatūra. Individualaus Baltosios Rusios laisvės sprendimo greičiausiai nebus tol, kol Kremliuje sėdi nuodytojas.
„Lukašenka išeik!“ sprendimas gali būti tik sisteminis, jis Rusijoje. Kol bus Putinas, bus ir Lukašenka. Ar jo pamaininis. Putino parama – vienintelė priežastis, kodėl Lukašenka nė negalvoja trauktis. Du Rytų tironai pripažįsta tik vieną politikos kryptį. Tai – nuolatinis valymas. Žudymas. Nuodai. Bet tironas vis tiek bijo. To, kas vyksta Chabarovske ir Baltarusijoje. Ir, žinoma, nuodų. Tai irgi žanro klasika.