Liepą pradėjau aktyvią rinkimų kampaniją nuo gyventojų apklausos. Daugiausia žmonės joje dalyvauja internetu. Panašią apklausą vykdo ir pagrindiniai oponentai – konservatoriai. Esminis skirtumas – konkretumas. Tėvynės sąjungos apklausa yra bandoma parodyti šūkius ir temas su kuriais opozicija nori laimėti rinkimus, apklausa tikrai gerai paruošta, tik joje nėra aštrių kampų, visi atsakymai į klausimus yra patrauklūs rinkėjui. Gerinti, plėsti, modernizuoti, sutelkti. Mano apklausa yra ne apie tai. Aš esu į praktinius sunkius vertybinius sprendimus orientuotas politikas ir noriu sužinoti žmonių nuomonę apie juos. Siekiu, kad žmonės ne tik deleguotų man sprendimų galią (išrinkdami į Seimą), bet ir patys sąmoningai priimtų arba atmestų konkrečius sprendimus.
Pavyzdžiui, mes klausiame ar reikia garantuoti visiems moksleiviams nemokamą maitinimą, kas valstybės biudžetui kainuos didelius pinigus – juos galima skirti kitoms reikmėms. Kol kas šis sprendimas sulaukia daugiausia palaikymo (60 proc.), nes žmones mato jame galimybę išvengti mokinių skirstymo, stigmų, gerai, jei tas maitinimas vyktų švediško stalo principu. Kaip ir buvo galima nujausti, nemokamas maitinimas pirmauja prieš „vaiko pinigų“ didinimą. „Vaiko pinigai“ jau atliko savo istorinį vaidmenį – esame ES šalių lyderiai pagal vaikų skurdo mažėjimą.
Mano siūlomi kai kurie sprendimai gali skambėti kontraversiškai, gali kelti interesų grupių prieštaravimą, net pasipiktinimą. Tikra politika yra ne plaukimas pasroviui, o idėjų iškėlimas ir jų realizavimas kartu su žmonėmis. Tai sunkus kelias kaip politikui, taip ir rinkėjui.
LVŽS labai nustebino visą elitą, kai 2016 metais Seime pradėjo realiai tesėti duotus pažadus. O nepatogių pažadų buvo daug. Nuo pat pradžios susidūrėme su aršiu pasipriešinimu. Mus kritikavo oponentai ir gerai apmokami lobistai, kad išdrįsome pagaliau pajudėti darnesnės, teisingesnės, sveikesnės visuomenės link, kad šalis turėtų ateitį. Įvestas bankų mokestis, sustabdyta alkoholio pramonės, antstolių savivalė, pažabotas ciniškas farmacininkų pelnymasis iš sergančių žmonių. Pensijų fondams užkirstas kelias laisvai semtis pinigus iš pensininkų kišenės. Atsimenu, kai partija gavo laišką iš aktyvaus piliečio, kuris pasigedo mūsų programoje progresinių mokesčių siūlymo ir šio laiško dėka tas siūlymas buvo grąžintas, o mūsų kadencijos metu progresinė gyventojų pajamų mokesčių skalė tapo realybe – ypač dideles pajamas gaunantys moka 32 proc. gyventojų pajamų mokestį, tuo tarpu daugumai žmonių šis mokestis nuosekliai kasmet buvo mažinamas.
Prezidento Kazio Griniaus gerovės valstybės ir socialinio teisingumo idealas man nėra lozungas. Tai – mano gyvenimo siekis. Seime, visų pirma, gyniau dirbančių šeimų, nepasiturinčių žmonių, smulkiųjų verslininkų interesus. Mano mintis, kad darbo skelbimuose darbdavys privalomai nurodytų siūlomą atlyginimą, buvo įtraukta į Darbo kodeksą ir leidžia darbo ieškančiam žmogui sutaupyti laiko ir jėgų. Taip pat pasiūliau finansinės paramos programą, kad jaunos šeimos galėtų pigiau nusipirkti būstą, kuri jau padeda atsigauti regionams.
Negailiu pastangų, kad Lietuvoje – ir sostinėje, ir mažame mieste ar kaime – gerai gyventų ne tik „išrinktieji“, o visi. Džiaugiuosi, kad valdant LVŽS skurdo rodikliai Lietuvoje pradėjo gerėti. Bet socialiniam teisingumui reikia naujų idėjų, tad svajojant apie ateitį anketoje paklausiau apie aktyviai pasaulyje aptarinėjimą idėją – trumpinti darbo dieną. Turime mintyje jau ne kartą XIX ir XX amžiuose išbandytą priemonę – kai mažinamas standartinis darbo laikas, paliekant tą patį atlyginimą ir mokant už viršvalandžius didesnį tarifą. Tyrimai rodo, kad mažėjant krūviams gerėja žmonių savijauta, jie pradeda dirbti našiau. Didžiausios korporacijos, tokios kaip „Google“, jau senokai radikaliai sutrumpino darbo laiką. Žmonės vertina laiką su šeima, skiria ji saviraiškai. Tai ypač taps aktualu, kai mūsų darbo režimą kontroliuos kompiuteriniai algoritmai, o ne gyvi viršininkai. Žmonės vis dažniau dirba prie kompiuterio ir kompiuteris seka jų darbo laiką. Deja, šio sprendimo palaikymas apklausoje kol kas nėra didelis, žmonės kur kas palankiau vertina tradicinę darbotvarkę – sąžingesnius mokesčius, papildomą paramą socialiai atsakingam verslui per viešuosius pirkimus. Diskusija tęsiasi – dalyvaukite.
Preliminarūs anketos rezultatai rodo, kad žmonės ypač aktyviai palaiko smulkaus verslo skatinimą. Valstybė gali remti jį per valstybinio banko steigimą, taikydama nuolaidas, tačiau man rūpėjo išsiaiškinti, kiek yra palaikoma mintis reikalauti, kad stambūs verslo žaidėjai prisidėtų prie smulkiųjų gerovės. Pakankamai prieštaringa idėją apriboti prekybos centrų darbą švenčių dienomis ir net sekmadieniais turi daug palaikymo (58 proc.). Žmonės yra pasiruošę aukoti savo kaip vartotojų komfortą tam, kad rinkoje atsirastų kiek didesnė niša smulkiam prekybos verslui. Diskutuokim toliau.
Šiam Seimui dažnai priekaištaujama dėl nepakankamo dėmesio gamtosaugai. Nesutinku. Verta tik priminti, kad būtent šis Seimas turėjo politines valios automobilių mokesčiui, absoliučiam CO atliekų laidojimo draudimui ir pan. Šioje kadencijoje dirbau Socialinių reikalų ir darbo komitete, tačiau jei mano rinkėjai norės, matau visas galimybes skirti savo energiją žaliosios politikos įgyvendinimui. Esu universalus, gerai įvaldžiau įstatymų leidybos procesą ir turiu tvirtas žalias pažiūras. Apklausa rodo, kad žmonės ypač palaiko miškų saugojimą. Dar šioje kadencijoje Seimas svarstys mano ir kolegų Virginijos Vingrienės bei Arvydo Nekrošiaus pataisas, radikaliai mažinančias miško kirtimus. Europos ir planetos biologinė įvairovė yra mūsų partijos deleguoto Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus pagrindinė užduotis.
Per šiuos kelis metus LVŽS spėjo pasėti darnesnės, teisingesnės valstybės grūdą. Bet iš jo prasikalusį daigelį būtina apsaugoti, neleisti jo sutrypti. Tikiu, kad žmonės suteiks galimybę Valstiečių ir žaliųjų sąjungai tęsti pradėtus darbus, kad mes neišklystume iš teisingo kelio, vedančio ne tik į laisvą, bet ir į atsakingą, orią, darnią visuomenę.