Kur atsakomybė sveikatos apsaugos sistemoje Lietuvoje?
O kurioje vietoje yra atsakomybė sveikatos apsaugos sistemoje? Kas už ką atsakingas? Taip, ne veltui šių dienų situaciją charakterizuojame gana oksimoroniškai: absurdas ir realybė. Tačiau būtent tokiu prieštaravimų voratinkliu pasižymi šiandieninė eilinio gydytojo realybė. Paanalizuokime keletą situacijų.
Gydymo įstaigos yra įpareigotos užtikrinti, kad gyventojai prisiskambintų į registratūrą, – pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Įstaigų vadovams pavesta tobulinti pacientų skambučių srautų valdymą ir įdiegti technines priemones, kurios padidintų pacientų galimybę prisiskambinti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas puiku. Ministras ir jo pavaldiniai rūpinasi pacientais, jiems teikiamų paslaugų kokybe, nori, kad gydytojai būtų labiau prieinami. Skamba labai gražiai, ypač aidint artėjančių rinkimų varpams. Tačiau perskaitykime šią citatą gydytojo vadovo akimis.
Gydytojas vadovas iš karto pajus įtampą, nes jis/ji pirmiausia pastebės žodžius „tobulinti pacientų skambučių srautų valdymą ir įdiegti technines priemones“. Ką jie reiškia gydytojo realybėje? Ogi tai, kad pagal tos pačios SAM esamas instrukcijas, norint kažką tobulinti ir įdiegti technologijas, reikia diagnozuoti konkrečios įstaigos problemas. Vėl gi, remiantis instrukcijomis, kad įvertinti, kokių techninių priemonių reikia, kad tobulėtų pacientų skambučių valdymas, reikia atlikti įstaigos auditą. Atlikus auditą ir nustačius, kokių techninių priemonių reikia, skelbiamas konkursas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, kur aiškiai išdėstyti terminai ir kur nėra vietos interpretacijai. Jei pasiseka organizuoti konkursą, t.y. jei nesuveikia nacionalinio lietuviško pavydo ypatumai ir niekas neapskundžia konkurso sprendimo, galima fiksuoti nugalėtoją. Tačiau tai ne pabaiga. Pradeda veikti konkurso sąlygose numatyti pristatymo ir įrengimo terminai bei kiti klausimai.
Nepykite – greito medicininių paslaugų prieinamumo pagerėjimo Jums nebus
Kaip manote, kada bus įgyvendintas SAM nurodymas pagal SAM instrukcijas? Greičiausiai po kelių mėnesių, jokiu būdu ne kitą savaitę. Taigi, nepykite, mieli pacientai, greito paslaugų pagerėjimo nepajusite, nes gydytojai – vadovai, pamokyti karčios kolegų patirties ir iškeltų bylų, griežtai laikosi įstatymų, o ne pavedimų, kad ir kaip puikiai jie skambėtų.
Tokia situacija provokuoja nuostabą ir klausimus: ar SAM Ministras ir jo komanda neprisimena įstatymų, kurie apibrėžia gydymo įstaigos veiklą, jos finansavimo specifiką. Todėl šiandien ir kalbame apie absurdišką realybę. Galime priminti, kad ligoninių infrastruktūros ir informacinių technologijų sistemos plėtra ir tobulinimas realizuojamas ligoninėms investuojant savo lėšas, nes ligoninių finansavimas skiriamas padengti tik gydymo išlaidas. Taip susiduriame su problemas keliančiu ligoninių infrastruktūros finansavimu. Juk ne visada galima laimėti projektus ir gauti ES fondų finansavimą. Todėl ne visada ligoninių vadovai gali įgyvendinti kitus Ministro pažadus ir nurodymus, pavyzdžiui, padidinti atlyginimus ir mokėti priedus medikams, dirbusiems su COVID 19 virusu užsikrėtusiais pacientais iš vidinių ligoninių rezervų. Ligoninei, kaip gydymo įstaigai, gali šių resursų paprasčiausiai neužtekti.
Tačiau ar efektyviai pagerės tas išsvajotas medicinos paslaugų prieinamumas net ir po poros mėnesių optimizavus pacientų skambučius? Pradėkime nuo ambulatorinės konsultacijos trukmės. Ministro įsakymu yra nustatyta ambulatorinės kontaktinės konsultacijos trukmė ir po jos vykdoma privaloma dezinfekcija. Tokiu būdu dvigubai prailgėja vienai konsultacijai skiriamas laikas ir pacientų priimama dvigubai mažiau.
Kol medikai dirbs ciklais – pamirškite apie lengvai prieinamas gydymo paslaugas
Šiandien medikai, laikydamiesi Ministro rekomendacijų, dirba ciklais, t.y. tie medikai, kurie dirbo stacionare ir konsultavo pacientus poliklinikoje, šiandien to daryti negali. Jie dirba arba ligoninėje arba poliklinikoje. Tai reiškia, kad specialistų, aptarnaujančių pacientus, yra dvigubai mažiau, nes naujų nepriimama. Natūralu, kad gydymo įstaigos savo veiklą gali atstatyti daugiausiai tik iki 50 procentų buvusių pajėgumų.
Tik dabar SAM susizgribo atšaukti rekomendacinę nuostatą teikti pirmenybę nuotoliniam pacientų gydymui. Remiantis šia nuostata, gydytojui reikėdavo inkstų uždegimą diagnozuoti telefonu, smulkiai aptarti šlapimo spalvą ir panašiai. Tikėkimės, kad pasikeitusi SAM nuostata pagerins medicinos paslaugų prieinamumą pacientams. Tačiau nurodymas teikti konsultacijas nuotoliniu būdu jau davė savo „rezultatus“. Gydytojai ir pacientai teigia, kad daugėja lėtinių ligų komplikacijų, mirčių dėl nepakoreguojamų vaistų ar laiku neatliktų instrumentinių tyrimų ir dėl to nenustatytų tikslių diagnozių. Ateitis parodys, kaip padidės neįgaliųjų skaičius dėl nesuteiktų reabilitacijos paslaugų.
Siūlymas vienas – naudoti respiratorius, pirštines, dezinfekavimo ir kitas apsaugines priemones gydytojams apsaugoti, bet atsisakyti darbo ciklais. Tik taip realiai iškart pagerės situacija ir pacientai galės laiku gauti jiems būtinus tyrimus, konsultacijas ir gydymo paslaugas.
Kol neatliktas COVID 19 tyrimas – mirk, bet lauk!
O kur dar „karinės taisyklės“, kai pagalba ligoniui, net ir skubi, negali būti teikiama tol, kol negautas COVID 19 neigiamas testo atsakymas. Kiek skaudžių spaudoje aprašytų situacijų, kai tėvai laukia su vaiku ant rankų, kai šiam būtina skubi apendicito ar kita operacija. Absurdo planetos tvarka, kurią taip pat būtina atšaukti! Juk tokiais atvejais apsaugos priemones naudojantys medikai nedelsiant gali ir privalo atlikti operaciją kenčiančiam vaikui ar kitam pacientui.
Susijusi tema: o ar visi COVID 19 testai kokybiški? Šiandien girdime visokių istorijų neaiškius apie testų pirkimus. Aukštiems valdininkams atsakomybė ir vėl paskutinėje vietoje. Net ir atsistatydinę ponai ar ponios kalba apie ramią sąžinę, užmiršdami realybės, o ne absurdo taisyklę, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Ministras A. Veryga stengiasi, bet chaoso ir nepagarbos žmogui sveikatos apsaugoje per daug
Šiandien visi esame problematiškoje padėtyje. Ne paslaptis, kad yra šalių, kurioms sekasi daug sunkiau negu Lietuvai. Taip pat negalima sakyti, kad Ministras nedirba ar nesistengia apsaugoti savo tautos nuo sunkių pandemijos pasekmių. Tačiau kai kurie sprendimai profesionalams kelia abejonių ir todėl norėtųsi konstruktyvios diskusijos, o ne arogantiškų išpuolių, prasidėjusių tokiais komplimentais kaip „kyšininkai“, „nekompetentingi“, pandemijos metu „atvežę infekciją į Lietuvą“ ir net „nemokantys apsivilkti asmeninių apsaugos priemonių – kombinezonų“. Tokia retorika, kurianti neatsakingo, nemokšos, provincialaus daktarėlio stereotipą, vargu ar padės susikalbėti. Lietuvių patarlė sako: „kaip miške šauksi, taip pamiškėje atsilieps“.
Todėl ir atsiranda gydytojų gana negatyvus požiūris į realybės iššūkius: sutrikus e-sveikatai kai kurie gydytojai, vieno iš šio straipsnio autorių kolegos, atsisakė papildomai nemokamai suvedinėti pacientų duomenis, nes tai nėra penkių minučių darbas. Net „puikiai“ funkcionuojant e-sveikatai, gydytojas, norėdamas įvesti duomenis, kantriai laukia ir kontempliuoja kompiuterio ekrane besisukantį apskritimą kartais iki 20 minučių, kol pagaliau sistema parodys gerą valią ir leis prisijungti.
O jai sutrikus gydytojo veikla dar labiau komplikuojasi, o su ja kartu ir paciento gyvenimas. Gydytojai buvo darbe, teikė paslaugas, duomenis suvedė į lokalias sistemas. Ne gydytojai sugadino e-sveikatą, todėl nėra atsakingi už padarytus nuostolius ir įvairiapusę žalą. Beje, nors ir e-sveikata su trūkčiojimais pradėjo veikti, nėra kaltų už tų „pažangių“, apdriskusių ir nuo pelėsių pajuodavusių serverinių „absurdišką“ strigimą ir gedimus. Todėl maža motyvuotų medikų, kurie srėbtų kažkieno užvirtą putrą, papildomai dirbdami prie pacientų duomenų atstatymo. Tai nemažai laiko reikalaujantis papildomas darbas, už kurį, pagal SAM, vėl turi rasti apmokėjimo galimybių gydymo įstaigų vadovai.
Deja, gydymo įstaigos vidiniai resursai – ne guminiai. Jų tikrai neužteks visiems SAM pažadams ištesėti. Taip tas realybės absurdiškumas atvedė mus į gerai pažįstamą, mūsų buvusios Prezidentės pakartotinai ideologiškai apibrėžtą situaciją – apie „neįgalias viršūnes“ ir „negeranoriškas, nenorias“ apačias. Taigi, išbandžius daug sprendimų, susidarė „pato“ padėtis, kuri netenkina visų žmonių: nei sveikatos apsaugos sistemoje dirbančiųjų, nei prastas paslaugas gaunančių pacientų. Ko gero, pats laikas pradėti melstis ne tik dėl to, kad vasaros lietus neužpiltų brangių nekokybiškų serverių, bet kad pagaliau susitartų „viršūnėlės ir „šaknelės“, kad pradėtume gyventi pagal pašaukimą – gydytojai kokybiškai gydytų, o pacientai tikėtų, kad gydytojų padedami galės atgauti sveikatą ir jėgas.
Darbo partija siūlo savo aiškius sprendimus: sveikatos apsaugos programoje numato pertvarkyti gydymo įstaigų finansavimą, peržiūrėti ir optimizuoti ligoninių bei šeimos gydytojų kabinetų tinklą, statyti naujos, modernios architektūros ligonines. Neturime laiko ir pinigų daliniams sprendimams. Reikia ryžto tam, kad įvyktų realūs geri pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje.