Tačiau į nepatogius klausimus lig šiol neatsakyta. O Statistika sukrečianti: šiemet – 700 mirusiųjų daugiau nei 2019 metais. Deklaruojama, kad nuo Covid-19 per tą laikotarpį mirė 81 žmogus. Kodėl mirtingumas išaugęs dar 600? Dėl koronaviruso be diagnozės? Dėl kitų ligų, nesulaukiant pagalbos?

Nenuostabu, kad visuomenei palikta pačiai aiškintis smarkiai išaugusio mirtingumo priežastis. Daugelis žmonių, kas per karantiną susidūrė su sveikatos problemomis, jau suprato, kad ir susirgusiųjų gydymas per karantiną buvo pačių ligonių reikalas.

Žiniasklaida mirga marga nuo skaudžių nesulaukusiųjų medicininės pagalbos istorijų, dar daugybė jų nutylima. Nes jei baigėsi sėkmingai, žmonės nebenori prisiminti, o jeigu statistine mirtimi – žmonės taip sukrėsti, kad nebegali net kalbėti.

Mirtimis lenkiame danus, estus, latvius

Eurostat“ skelbia Europos Sąjungos (ES) valstybių statistinius duomenis kas savaitę. Pagal gyventojų skaičių, bendras mirtingumo padidėjimas Lietuvoje lenkia Daniją, Estiją, Latviją, Suomiją ir kitas panašias į mūsų valstybes.

Vėl bandanti kilti koronaviruso banga Lietuvos žmones gąsdina ne tiek viruso komplikacijomis, bet tuo, kad dėl gydymo įstaigų suvaržymų gyventojai vėl negaus gydymo paslaugų.

Per karantiną vėl pakibo rajonų ligoninių likimai. Lėšos skirstomos prisidengiant Covid-19 gydymo reikmėmis. Mažosios ligoninės vėl atsiduria užribyje. Akivaizdu, kad po koronaviruso priedanga A. Veryga grįžta prie rajonų ligoninių naikinimo planų, kurie sulaukė didelio visuomenės pasipriešinimo. Nors Vyriausybė šia tema nutilo, bet planai išliko.

Planai uždarinėti ligonines nėra išimami iš dabartinės Vyriausybės programos. Vyriausybėje svarstoma, kaip sumažinti slaugos lovų skaičių kaimiškuosiose rajonuose. Iš politinės darbotvarkės nėra išimta ir gydymo įstaigų valdymo pertvarka.

Gydymo įstaigų darbą, ypač rajonuose, žlugdo sveikatos apsaugos ministro nurodymai medikams nedirbti keliose darbovietėse arba dirbti tam tikrais ciklais. Kitaip tariant, tik atidirbus vienoje vietoje, vykti ir nepertraukiamai dirbti kitoje. Daugeliui medikų tokių ciklų suderinti buvo neįmanoma. Jie priversti rinktis vieną iš įstaigų. O tai reiškia, kad mažosios ligoninės pasmerktos likti be specialistų ir be jų teikiamų paslaugų.

Vyrauja baimės ir grėsmės atmosfera

Tad žmonėms gauti gydymo paslaugas darosi vis sudėtingiau. Sveikatos sistema per karantino suvaržymus buvo taip smarkiai ir neapgalvotai suvaržyta ir įstumta į duobę, kad dar ir dabar neatsigauna.

Žmonės, kuriems susikaupė daugybė sveikatos problemų, ypač uždelstų susirgimų, vis dar negali patekti pas medikus dėl susidariusių eilių. Beje, dar prieš karantino apribojimus Valstybės kontrolės atliktas apklausa parodė – 4 iš 10 susirgusiųjų nė nesikreipia į gydymo įstaigą baimindamiesi didelių eilių.

Medikai savo ruožtu tvirtina, kad negali atnaujinti savo priėmimų kiekio – vien dėl koronaviruso sugriežtinti reikalavimai padvigubino kiekvieno paciento priėmimo laiką. Tuo metu A. Veryga reikalauja, kad gydymo įstaigos priimtų daugiau pacientų.

Taigi gydymo įstaigose tvyro baimės ir grėsmės atmosfera. Gydytojai neįsivaizduoja, kaip įmanoma įvykdyti du to paties ministro reikalavimus prieštaraujančius vienas kitam. Viena vertus, medikams nurodoma griežtai laikytis rekomendacijų. Kita vertus, raginama didinti paslaugų apimtis taip rekomendacijoms nunusižengti. Maža to, čia pat grasinama „karpyti“ finansavimą, jeigu paslaugų teikimo apimtys nepadidės.

Negalime rizikuoti žmonių gyvybėmis. Reikia nustoti kaltinti įstaigas ir medikus dirbant neefektyviai ir keisti rekomendacijas. Arba suteikti galimybę pačioms gydymo įstaigoms spręsti, kaip dirbti.

Pandemija atidengė sveikatos apsaugos sistemos skaudulius, jie niekur nedings ir jai atsitraukus. Mūsų sveikatos apsaugos sistema su iššūkiais gali tvarkytis gerokai efektyviau.

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Trys dalykai, ką būtina padaryti

Daugelį sveikatos sistemą kamuojančių skaudulių išspręstų: (1) tinkamas finansavimas; (2) biurokratizmo mažinimas; (3) du kartus didesnis dėmesys ligų prevencijai.

1 tūkst. 606 eurai – maždaug tiek Lietuva išleidžia sveikatos apsaugai, jei skaičiuotume išlaidas, tenkančias vienam asmeniui. Ši suma – perpus mažesnė nei vidutinė ES vienam asmeniui skiriama suma. Akivaizdu, kad sveikatos apsaugai skiriamas lėšas reikia didinti.

Tačiau čia pat medikų bendruomenę reikia išlaisvinti iš biurokratizmo, nes dabar (tai tik paryškino karantinas) vyrauja kietos, drastiškos medikų kontrolės principas, primestas Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kodėl tai vyksta? Dėl to, kad siekiama valdyti vaistų, konsultacijų skyrimo, paslaugų teikimo kiekius. Suprask, kad gydytojas neprirašytų per daug to, ko gal nereikia. Kitaip tariant, ne žmogus, o pinigai svarbiausia. O turi būti priešingai. Taigi, gydytojams tiesiog reikia leisti gydyti ir su jais tartis, o ne kontroliuoti.

Priminsiu, kad prevencijos priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje, lyginant su ES valstybėmis – vis dar vienas didžiausių. Lig šiol, kaip ne kartą akcentavo Vytautas Kasiulevičius, Vilniaus universiteto profesorius, sveikatos prevencijos programos vykdomos remiantis vien šviesuomenės iniciatyvomis: šių programų administravimui valstybė pinigų nenumato. Todėl reikalingos masinės visuomenės informavimo kampanijos ir į tai turi būti investuojama.

Lietuvos žmonių gyvenimo trukmė dabar (75,9 m.) tarp ES šalių – viena trumpiausių (ES vidurkis – 81 m.). Privalome tai pakeisti. Investicijos į žmonių sveikatą – vienos iš svarbiausių.