Tokiu darbo stiliumi keliaujama po strategines įmones ir jų projektinius pinigus, kurie, kaip parodo Registrų centro atvejis, buvo panaudoti, bet ar tinkamai – čia jau kitas klausimas. Jo, deja, niekas iki šiol neuždavinėjo, nes visada prisidengiama, kad kadencija baigėsi, pinigai įsisavinti tiesiogine prasme ir ate, visa kita – jūsų bėdos. Rokas Masiulis, užuot visuomenei pasiaiškinęs, kodėl delsė spręsti e-sveikatos problemas, kurios jam buvo puikiai žinomos, griebėsi stručio strategijos kišti galvą į smėlį: apsimetė, kad jis liguistai puolamas Karbauskio, nors, esą, kai Registrų centas priklausė Susisiekimo ministerijai, per tą laiką ne kartą akcentavo bėdas su e. sveikata ir atliko auditą.
Tas nestebina, žinant, kaip ministras mėgo dirbti su savo įvaizdžiu, kuriuo, beje, rūpinosi konservatorių viešųjų ryšių specialistė, kas reiškė šios partijos paramą ir stogą, bei esama ar buvusi 15min.lt akcininkė, kas reiškė vieno didžiausių portalų palaikymą. Tačiau yra senas geras pasakymas, kad Tėvynę reikia darbais mylėti, o ne žodžiais, todėl, būnant ministru, bėdas reikia ne „akcentuoti“, o spręsti. Bet daugiau kalbėjimo nei darymo būdinga tiems, kuriems realybėje tas pats, kas vyksta valstybėje. Svarbu tik įvaizdis, su kuriuo lengviau pasiekti savo tikslų. Šiame tekste neprimindinėsiu visų istorijų, keliamų klausimų nuo Visagino atominės uždarymo iki SGD terminalo.
O dabar pažiūrėkime faktus, ką dar be „akcentavimo“ su e. sveikata realiai padarė R. Masiulis.
2017 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės sprendimu nuo Registrų centro savininko teises ir pareigas įgyvendinti buvo įgaliota Susisiekimo ministerija (prieš tai buvo Teisingumo ministerija).
2017 m. balandžio mėn., t. y. prieš pat Susisiekimo ministerijai perimant tas savininko teises, Valstybės kontrolė perspėjo, kad netinkamai užtikrinamas e. sveikatos duomenų saugumas, kėlė klausimus dėl sistemos palaikymo ateityje. Taigi, duomenys apie tai, kad yra problemų, R. Masiuliui, kaip ministrui, turėjo neabejotinai būti žinomi dar Registrų centro perėmimo metu.
Būdamas atsakingas už Registrų centro veiklą nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. vidurio R. Masiulis turėjo pakankamai laiko, kad ne tik „akcentuotų“ bėdas, bet ir beakcentuodamas priimtų reikalingus sprendimus, netgi tuos, kurie reikalauja biudžeto investicijų. Juk parėmus Registrų centrą ministerijos žinion 2017 m. pabaigoje dar buvo pakankamai laiko netgi ateinančių metų valstybės biudžeto koregavimui. Dar buvo ir 2018 m. biudžeto planavimas. Deja, viskas vyko kitaip – dabar Valstybės kontrolės atstovai teigia, kad niekas jų rekomendacijų neįgyvendino.
2018 m. gegužę atliekamas dar vienas auditas, vėl nustatęs įspūdingą kiekį probleminių vietų e. sistemoje. R. Masiulis, užuot sprendęs situaciją pagal auditorių pastabas, suskubo atsikratyti problemine vieta tapusio Registrų centro ir po metų, t. y. 2019 m. gegužės 22 d., Registrų centras pranešė, kad jis bus perduodamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Taigi, Registrų centras su visa e- sveikata, jos serveriais ir atsarginių serverių nebuvimu, R. Masiulio žinioje prabuvo gerus pusantrų metų. Per tą laiką buvo suformuoti du pertekliniai valstybės biudžetai, kurių formavime jis dalyvavo kaip ministras ir kur buvo įmanoma nusimatyti gyvybiškai svarbias išlaidas – papildomos įrangos įsigijimą tam atvejui, jei įvyktų taip, kaip įvyko – pvz., būtų užlieta serverinė. Tas, kaip rodo karti šiandienos patirtis, nebuvo padaryta.
Tad kas gi yra atsakingas, pone R. Masiuli?