Tačiau kiek matome Lietuvos aukščiausioje politinėje arenoje, mūsų šalies tarptautinės ir ekonominės politikos užkulisiuose – Taivano pripažinimo idėja nelabai tikima. Užsienio reikalų ministerija pareiškimus daro tik paraginta mūsų sąjungininkų. Bet ar tai teisinga?
Taivano vardą COVID-19 akivaizdoje išgirdome dar garsiau. Kai paaiškėjo, jog Taivanas gana anksti, dar 2019 metų gruodį, informavo Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), jog žemyninėje Kinijoje plinta virusas, kuris perduodamas tarp žmonių. Tačiau šalis nėra pripažinta, nėra ir nebuvo atstovaujama PSO, dėl to į šiuos pranešimus rimtai nebuvo sureaguota.
Praėjusiais metais asmeniškai teko lankytis Taivane. Po savaitės susitikimų su aukščiausiais šalies politikais, verslo organizacijomis, vizitų nevyriausybinėse organizacijose, mokslo ir inovacijų slėniuose bei Nacionaliniame Sun Yat-Sen universitete apie šią šalį pradėjau suprasti kur kas daugiau.
Taivanas yra liberali Kinija, kurios ekonominiai ir inovacijų pasiekimai milžiniški, o Taivano miestai atrodo, kaip iš filmų apie tolimą ateitį. Tačiau svarbiausia – nepaisant sunkios istorijos ir ilgos kovos su komunizmu, šalis išsaugojo demokratiją ir puoselėja žmogaus teises.
Visa tai yra de facto. De jure šalis negali savęs atstovauti tarptautinėse organizacijose, jos nepriklausomybę yra pripažinusios tik keletas pasaulio valstybių. Kinijos Liaudies Respublika blokuoja Taivano pastangas tarptautinėje erdvėje veikti savarankiškai. Suprask, mes leidžiame jums džiaugtis laisvėmis viduje, bet 100 proc. šalies suvereniteto nesitikėkite. Aštrėjant situacijai Honkonge, Taivane taip pat nerimaujama dėl agresyvaus Kinijos veikimo ir kišimosi.
Nedaug kas žino, tačiau Taivanas visada rėmė Baltijos šalių nepriklausomybę, teikė paramą mūsų nevyriausybinėms bei švietimo organizacijoms, pagaliau per šią pandemiją padėjo medicininėmis priemonėmis.
Suprantu, ekonominiai ryšiai su didžiąja Kinija galingi (nors Lietuvoje tikrai jie dar nėra tokie ypatingai stiprūs), bet ar tikrai turime de facto laisvos šalies likimą parduoti mainais už komunistinės tvarkos valdomo verslo palankumą?
Dar daugiau – ar tikrai Lietuva turi būti tokia akla, kai dar visai neseniai pati kovojo su kai kurių valstybių aklumu sovietų nusikaltimams? Ar Lietuvos aukščiausi politikai ne per greitai tampa biurokratais, kurie nedrįsta daryti ryžtingų sprendimų, galinčių daryti įtaką ne tik Lietuvos, bet ir laisvo pasaulio ateičiai?
Lietuva turi būti drąsi Taivano pripažinimo tarptautinėse organizacijose advokatė, turime kelti šį klausimą tarptautinėje arenoje ir savo šalies viduje. Mūsų laisve irgi daug kas netikėjo. Bet geri dalykai nutinka, jeigu jų nuosekliai siekiama draugų būryje.