Tiesiog tai vienas iš atvejų, galinčių pakeisti mūsų mentalitetą. Šį kartą kreivi valdžios darbai tiesiogiai kirto šimtams tūkstančių, jei ne milijonams, piliečių. Atsakingų už šią katastrofą, nes eiline nelaime jos nepavadinsi, nėra nė iš tolo, bet visi puikiai supranta, kad sveiko proto trečio kurso IT studentas būtų pasirūpinęs duomenų bazių apsauga ir kopijomis. Toks vaizdas, kad įsisavinant dešimtis milijonų eurų vyresni nei antro kurso studentai nebuvo samdomi. Optimalus lėšų įsisavinimas, kaip įprasta rašant įvairias milijonus kainuojančias ir niekam nereikalingas valstybės vystymo vizijas, misijas ir iliuzijas.
Iki šiol į Europinių ar biudžeto lėšų švaistymą visuomenė žiūrėjo daugiau nei atlaidžiai, nes vyravo įsitikinimas, kad vagiami ne mūsų, bet mistinių „jų“ pinigai. Kurie tarsi ir skiriami tam, kad būtų tiesiamas paplonintas asfaltas ar kasmet keičiamos trinkelės miestų grindiniuose. Dar geriau, kai pradedami milijardus kainuojantys projektai, kurių nei sąmatos, nei terminų niekas nebesupranta. Ilgainiui pamirštami ir pavadinimai, tik lėšos toliau skiriamos ir sėkmingai maitina šimtus „teisingų“ veikėjų, šlifuojančių Vilniaus gatves prabangiais automobiliais ir šluojančių prestižinį nekilnojamą turtą.
„Vagia, bet ir miestui kiek padarė“, „Ne tik sau ima, bet ir žmonėms nauda yra“. Tradiciniai naratyvai prieš kiekvienus rinkimus, ypatingai savivaldybėse. Juk meras, kuris pagrąžino miestą, toks geras ir šaunus. Po besniegės žiemos grindinyje duobės, kuriose gali koją nusilaužti? Nieko tokio, ne iš mano kišenės grindinys išklotas.
Toks požiūris ir leidžia tarpti valdžiai, kuriai visiškai nusispjauti ant eilinio piliečio. Artėja vis didėjančių europinių išmokų dalybos? Kadaise žadėjome sumažinti išmokas patiems didžiausiems ūkiams ir tais pinigais paremti mažuosius bei vidutiniokus? Pamirškime, moduliacija tyliai panaikinama. Žadėjome kovoti su „sofos ūkininkais“, kurie tik ima pinigus ir nieko nedaro, tik porą kartų per metus nupjauna žolę? Pamirškime, jei ES leidžia, tai juos ir toleruojame. Nesvarbu, kad žemės trūksta prekiniams ūkiams, kurie tuose plotuose galėtų sukurti darbo vietas ir pridėtinę vertę.
Jau nekalbu apie „kovą su kainomis ir didžiaisiais prekybos tinklais“. Žadėjom didinti atlyginimus mokytojams ir pamiršome – nieko tokio, niekas tuo ir nebetiki.
Tačiau tai ne šios valdžios problema. Tai sena ir įsigalėjusi sovietinio mentaliteto liekana, kai esant poste galima žadėti bet ką ir tai veikia. Ar kas prisimena buvusio premjero, dabartinio Europos parlamento nario, pažadą, duotą pradedant praeitą krizę, kad „algos ir pensijos mažinamos laikinai ir bus atstatytos vos tik padėtis pagerės?“. Kaip ir kito premjero pažadą, kad euro įvedimas nedidins kainų, nes tai tik aritmetinis veiksmas. Nesvarbu, kad visų kitų šalių, tą padariusių jau anksčiau, patirtis bylojo priešingai.
Ta pati e.sveikata simboliška tuo, kad buvo kuriama prie įvairiausių valdžių, tačiau autoriai ir užsakovai viešai nevardinami, o problemos buvo nutylimos metų metais. Ši sistema net oficialiai startavo du kartus 2015 ir 2019 m., o kurti pradėta tris kartus 2005 ir 2007 m., tačiau 2010 m. jos, kaip neveikiančios, buvo atsisakyta ir 2011 m. pradėta kurti iš naujo.
Liaudis viską suvalgys ir nemurmės. Svarbu tik tinkamu laiku, prieš pat rinkimus, pamaloninti saldainiuku – padidinti pensiją keliomis dešimtimis litų, ar duoti 200 eurų vienkartinę pašalpą. Šitie pinigai teisingi, nes į savo kišenę ir daugeliui kur kas svarbesni nei į niekam nereikalingų statybų ir keistų projektų pamatus supilti milijardai, kurie tolimi ir teoriniai. Jų nesusiesi su savo ar pusbrolio sumažėjusiu atlyginimu.
Tačiau e.sveikata gali šiek tiek pakeisti mentalitetą ir pakenkti „atidirbtoms“ schemoms. Kai reikia vaistų sau ar artimam žmogui, politinė nuostata „vagia, bet ir miestui daug gero padaro“ dingsta. Čia gali būti bent jau pilietinės visuomenės užuomazga, nes tai liečia kiekvieną, o ne mistinį „kažką“.