Investicijos – vienas iš ekonomikos variklių
Užsienio investicijos yra daugelio šalių ekonomikos augimo pagrindas. Esame tai ne kartą girdėję ir šį teiginį paneigti būtų sunku. Užsienio kapitalas smarkiai prisidėjo prie pasaulinės rinkos plėtros – šios investicijos plaukia į projektus, kurių vietinis kapitalas negalėtų įgyvendinti.
Besivystančiose šalyse tiesioginės užsienio investicijos yra priemonė sparčiau plėtoti ūkį, mažinti šalies priklausomybę nuo kelių ūkio sektorių. Iš užsienio ateinantys pinigai skatina naujų įmonių kūrimąsi, produktų plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą.
Yra dar ir parodomoji viso šio proceso pusė: verslininkai atveža pinigus, atidaro naujas gamyklas, merai, ministrai ir prezidentai kerpa atidarymų juosteles, ekranuose mirga reportažai.
Optimizmo sumažėjo
Užsienio investuotojams piešiama graži jų verslo ateitis Lietuvoje, tačiau čia jau dirbantys verslininkai mato daugiau realybės spalvų.
Sunku pasakyti, kaip toliau užsieniečiai vertins galimybes investuoti mūsų šalyje. Lietuvoje investuojančių užsienio kapitalo bendrovių vadovų pasitikėjimas Lietuvos ekonomikos perspektyvomis smuko žemyn. Tai parodė asociacijos „Investors‘ Forum“ reguliariai vertinamas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas, kuris šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias nuo 2014 m., kai buvo pradėtas šis tyrimas.
Šalies makroekonominę padėtį neigiamai vertina 19 proc. daugiau įmonių vadovų, o beveik pusė apklaustųjų 49 proc. mano, kad ateityje ji blogės. Net 60 proc. apklaustųjų mano, kad netolimoje ateityje sumažės kapitalo investicijos bei įmonės produktų paklausa. 18 proc. apklaustų įmonių vadovų prognozuoja, kad atlyginimai jų įmonėse sumažės, o apie darbo užmokesčio didinimą kalba vos 11 proc. respondentų.
Respondentų buvo prašoma įvertinti ir Vyriausybės parengtą kovos su pandemijos padariniais priemonių planą. Rezultatas – 2,8 balo iš 5 galimų. Kad ir kaip norėtų girtis dabartinei valdžiai, užsienio investuotojai Vyriausybės veiksmus įvertino gana kritiškai.
Beje, ir užsienio investicijos ne visada yra tvarios. Per pastaruosius keletą metų savo veiklą iš Lietuvos į kitas šalis perkėlė ir „Barclays“, „Scandia“, buvusi „Intermedix“ smarkiai sumažino darbuotojų skaičių.
Kur dirba mūsų tėvai ir seneliai
Kur lenkiu? Dėl nepalankių demografinių tendencijų vyresnių asmenų proporcija darbo rinkoje didės. Jie niekada nepradės dirbti finansinių technologijų („fintech“) įmonėse, ar tose bendrovėse, kurios kuriasi Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje. Pernai Kauno LEZ įsikūrė Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“, JAV medicinos įrangos gamintoja „Hollister“. Jose darbą ras tūkstančiai savo srities profesionalų, bet ne tie, kuriems jau virš 50 metų ir neturi reikiamo išsilavinimo.
Labai džiugu, kad Lietuvoje veikia daugiau nei 210 finansinių technologijų įmonių. Dauguma Lietuvoje registruotų šių įmonių yra finansuojamos užsienio investuotojų. Apie jas garsiai kalbama, tačiau jose dirba mažiau kaip 4 tūkst. žmonių, drįsčiau spėti, kad jose dirbančių žmonių amžiaus vidurkis nesiekia 35 metų. Ir jose jūsų tėvai ir seneliai taip pat greičiausiai nelaukiami.
Tuo tarpu, lietuviai verslininkai dažniausiai neinvestuoja šimtus milijonų, bet jie taip pat atnaujina gamyklas, kuria darbo vietas arba bent jau neplanuoja jų perkelti. Jie plečia miestų infrastruktūrą, stato biurų pastatus, naujus gyvenamųjų namų kvartalus. Šiose įmonėse daug dirbančiųjų, kurių amžius nuo 50 iki 65 metų. Jie dirba statybose, kelių remonto bendrovėse, kepyklose, parduotuvėse, automobilių servisuose. Dirbdami lietuviško kapitalo įmonėse, jie gauna atlyginimą, netampa bedarbiais ar vaikų išlaikytiniais.
Mokesčių skirtumai užgauna
Besikalbant su lietuviškos pramonės įmonių vadovais galima išgirsti nuogąstavimų, kad jie jaučiasi įskaudinti, kai valdžia giriasi tik apie užsienio investicijas. Kauno baldų gamybos bendrovė „Freda“ investavo į plėtrą – Kauno LEZ iškilo 53 mln. eurų kainavęs „Gerų baldų fabrikas“. Tai yra kol kas didžiausia lietuviško kapitalo investicija šioje vietoje.
Gamybiniame padalinyje dirba apie 200 žmonių, o iš viso bendrovėje – 324 darbuotojai. Tačiau ir šios bendrovės istorija atskleidžia, kad Lietuvos investuotojai susiduria su nelygiavertėmis sąlygomis. „Fredos“ vadovai viešai pasiguodė, kad jei šią gamyklą būtų pastačiusi užsienio įmonė, jai valstybė ketvirtį lėšų kompensuotų.
Natūraliai kyla klausima, kuo lietuviai blogesni? Lietuvos valstybė privalo pagaliau atsigręžti į vietinį, inovatyvų bei kuriantį darbo vietas verslą. Vietos bendrovės taip pat modernizuoja gamybą, perka naują įrangą, ją automatizuoja, kad išliktų konkurencingos, tačiau dėl savo investicijų valdžios pagyrų nesulaukia.
Be to, prisiminkime karantiną. Lietuvos verslininkai buvo vieni pirmųjų, kurie ėmėsi iniciatyvos, skyrė lėšas ar bendromis pastangomis tiekė būtiniausius reikmenis į Lietuvą, taip padėdami gydytojams ir ligoninėms.
Lenkiu galvą tiek prieš užsienio, tiek prieš vietinį verslą, o valstybės politikams linkiu bent pradėti diskusijas apie sveiką balansą, kuriant sąlygas tiek vieniems, tiek kitiems.