Esu PRIEŠ vaikų mušimą ir dešimtims nukentėjusių šeimų ieškojau nemokamų advokatų, kurie atsiliepė į šį pagalbos šauksmą. Aukos buvo šeimos ir jų vaikai. Deja, dabar ši politikė save pateikia kaip ,,auką“, bet kas jai trukdė matyti tiesą, taisyti padarytas klaidas ir ginti nuo vaiko teisių reformos ydų nukentėjusias šeimas?! Kodėl ji negailėjo tų dešimčių šeimų, kurių vaikai buvo paimti remiantis jos aktyviai palaikyta ir ,,prastumta“ vaiko teisių reformos tvarka?!

Šios šeimos buvo netekę brangiausio savo turto – vaikų. Tokių situacijų žalos neįmanoma įvertinti, nes kalba eina apie gyvus žmones ir nesuvaidintą skausmą bei ilgalaikius, dažnai visam gyvenimui išliekančius padarinius vaikų psichologijai. Lengviausia paskelbti kaltais tuometinę prezidentę, premjerą Saulių Skvernelį ir visus kitus, kurie turėjo šventai ginti D. Šakalienę. Ginti nuo ko? Nuo ją pasivijusių klaidų pasekmių? Juk politikus įvertina žmonės ir, jei jų vertinimo nenori priimti, bijai – tuomet kelias vienas – trauktis iš politikos.

Pokyčiai vaiko teisių sistemoje Lietuvoje jau vyksta ir privalo tęstis

Teisinėmis priemonėmis Seime kovojau iki galo ir ateityje darysiu viską, kad šeimos su vaikais būtų saugios. Seniau Seime buvo priimta tokia vaiko teisių apsaugos tvarka, kuri leido ardyti šeimas neturint jokių įrodymų, kad ten skriaudžiamas vaikas. Tas įvyko per ydingus poįstatyminius aktus, bet pokyčiai jau vyksta ir privalo vykti toliau.

Mano Seime inicijuotos ir po to priimtos pataisos dabar šeimoms garantuoja nemokamą advokatą bei tai, kad teisėjas sprendimą dėl vaikų paėmimo priima gyvai matydamas tėvus! Civilinis procesas vyksta jau žodine tvarka. Seniau galiojo rašytinė tvarka ir teisėjas, tėvų net nematęs gyvai, priimdavo sprendimą paimti vaikus, bet D. Šakalienei, M. Majauskui ir kitiems jų bendražygiams tas visai neužkliuvo.

Ji nuolat duoda suprasti, kad pritaria norvegiškai tvarkai, kuri teigia, jog valstybė, geriau nei patys tėvai, žino kaip jiems elgtis su vaikais. Tai nestebina, nes visi, kas domėjosi aktyviau – žino, kas yra tiesiogiai susijęs su Norvegijos fondu ,,Fyrlikta“ ir jų modelio perkėlimu į Lietuvą. Mano nuomonė griežta – vaikai nėra politinių bei asmeninių manipuliacijų įrankiai, nes jų skausmas yra tikras. Nevalia slėptis nuo atsakomybės ir nueiti lengviausiu keliu – kaltinant kitus.

Pokyčiai Lietuvos vaikų teisių apsaugos sistemoje privalo tęstis. Raginau keisti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovę Aliną Jakavonienę. Jos tarnyboje neliko. Atėjo nauja vadovė – Ilma Skuodienė, kuriai esminis prioritetas yra vaikų gerovė. Jai nebus lengva imtis esminių pokyčių, bet žmogiškos, ekspertinės ir vertybinės savybės tikrai geros.

Galiausiai socialinės apsaugos ir darbo ministras su komanda išgirdo ekspertų pastebėjimus, kad Lietuvos Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pagal Hagos konvenciją privalo būti padalinta į dvi tarnybas: 1) vaiko teisių apsaugos ir 2) įvaikinimo. Tik taip neliks nuolatinio interesų konflikto, kai ta pati tarnyba priima sprendimus dėl vaikų paėmimo iš šeimos ir ta pati tarnyba sprendžia dėl jų atidavimo laikiniems globėjams ar įvaikinimo.

D. Šakalienei buvo gera tvarka, kai vaiką buvo galima paimti, remiantis anonimo skundu

Įsigaliojus ,,Matuko“ reformai vaikai buvo paimami vadovaujantis anoniminiais skundais, o pretekstu tokiam veiksmui gali būti ir emocinga tėvų reakciją į kaltinimus smurtu. Tada prasideda ilgas dalies subjektyvių tarnybos darbuotojų vertinimų procesas, kai vaikas būdavo negrąžinamas į šeimą dėl jos skurdo, keliant su smurto buvimu ar nebuvimu nesusijusius reikalavimus: palikti darbą arba uždirbti daugiau, įsidėti kontraceptinę spiralę, vienišai mamai susirasti gyvenimo draugą ir t. t.

Kentėjo labai ir šeimos, auginančios raidos sutrikimų turinčius vaikus. Jos dėl smurto būdavo įskundžiamos, nes vaikai kelia triukšmą arba susižaloja, o kai kurie tarnybų darbuotojai neatskirdavo sutrikimo sukeltų pasekmių nuo smurto šeimoje. Žinomi viešoje erdvėje „nuskambėję“ ir dar neatskleisti atvejai, kai tarnybos neteisėtai įpareigoja tėvus neviešinti vaiko atėmimo fakto ir aplinkybių.

Puikiai prisimenu, kad pasipriešinimas pastangoms sureguliuoti įstatymą taip, kad būtų nustota smurtauti prieš šeimas ir vaikus buvo didžiulis. O asmenys, suinteresuoti tuo, kad niekas nesikeistų, veikia klastodami statistinius duomenis apie vaikų mirtis, spausdami atsakingus asmenis kaip neregistruoti lobistai arba naudodamiesi savo giminyste su Seimo nariais.

Kieno valią vykdo lobistai palaikantys norvegišką vaiko teisių sistemą Lietuvoje ir ko jie siekia? Leiskite jums priminti NVO koalicijos „Už vaiko teises“ 2015 m. pranešimą spaudai. Jame teigiama, kad ši koalicija palaiko Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą. Tada kaip tik buvo prasidėjęs vajus už globos deinstitucionalizavimą ir norvegiškos tvarkos perkėlimą į Lietuvos teisinę sistemą. Tą raštą pasirašė Dovilė Šakalienė, Rasa Didžpetrienė ir visa NVO koalicija „Už vaiko teises“: Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Labdaros ir paramos fondas „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas bei nemaža dalis kitų nevyriausybinių organizacijų.

Nusikalstama „Fyrlykta“ veikla Norvegijoje ir sąsajos su ,,Žiburio“ fondu Lietuvoje

Tas pats „Žiburio“ fondas, kurio motininei organizacijai „Fyrlykta“ Norvegijoje iškelta byla dėl klaidingų steigimo dokumentų, nes ji vaikų globą pavertė pelno siekiančia veikla, kuria užsiimantys asmenys yra suinteresuoti vaikus paimti į globą ir niekada jų negrąžinti. Ar mes suvokiame, kokį monstrą, gudriai pasislėpusį už vaiko teisių ir kovos prieš smurtą širmos įsileidome į Lietuvą?

Norvegiškas labdaros ir paramos fondas „Fyrlykta“ teikia paslaugas, rengia ir įdarbina globėjus. Tačiau po Norvegijos žurnalistų iš leidinio VG tyrimo ir audito, „Fyrlykta“ fondas Norvegijoje neteko viešosios įstaigos statuso, buvo nušalintas nuo bet kokių paslaugų teikimo Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemai ir turės sugrąžinti nuslėptus mokesčius.

Paaiškėjo, kad jo įkūrėjas Peeras Salströmas-Leyhsas tapo milijonieriumi, iš vaiko teisių apsaugos ir Norvegijos biudžeto išmokėdamas sau ir savo šeimai kosmines algas. Jis įsteigė pakaitinius namus septyniose Europos valstybėse. Estijoje tokiuose namuose buvo rasti du vaikai vokiečiai. Ką tai reiškia – kad prasideda tarptautinė globa ir kad iš tėvų atimti vaikai jau vežiojami po visą Europą?

Lietuvai, atrodo, visai nesvarbi šio milijonieriaus reputacija. O juk jo veidas puikuojasi lietuviškosios „Fyrlyktos“ – „Žiburio“ fondo – svetainėje. Europos Žmogaus Teisių Teismas vien šiais metais priėmė 6 bylas prieš Norvegiją dėl šios sistemos nusavintų vaikų. BBC žurnalistas Timas Whewellas su komanda šia tema sukūrė sukrečiantį dokumentinį filmą apie Norvegijos vaiko apsaugos tarnybos ,,Barnevern“ skandalingus veiklos faktus.

Sugrįžkime į Lietuvą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kai jai vadovavo ministrė Algimanta Pabedinskienė, visą vaiko teisių apsaugos reformą vykdė vadovaujant „Žiburio“ fondo ekspertams ir po šio fondo vėliava. Tai skandalingi faktai, kurių ištyrimą ir įvertinimą siūlysiu atlikti Seime, vykdant parlamentinės kontrolės pareigą. Ką reiškia vien jau tas faktas, kad „Fyrlykta“ Lietuvos padalinio „Žiburys“ vadovė Kristina Stepanova seniau vienu metu derino darbą ministerijos Struktūrinės paramos skyriuje su darbu privačiame fonde, kuris tokią paramą įsisavina?

Kai informavau apie šį faktą ministeriją, K. Stepanova nustojo vadovauti ,,Žiburio“ fondui, bet ir toliau dirba ministerijoje. Ar tai reiškia, kad jos ryšiai su fondu staiga nutrūko? 2018 metų gegužę „Fyrlykta“ rengė pasaulinį savo suvažiavimą Vilniuje. Būtent K. Stepanova dabar vadovauja aukščiau minėtai lietuviškų nevyriausybinių organizacijų koalicijai, kuri iki šiol lanko Seimo narius, frakcijų vadovus ir skleidžia apgailėtiną melą, esą įstatymo pataisų autoriai mėgina įteisinti vaikų baudimą fizinėmis bausmėmis.

Tuo tikslu nesibodima ir klastoti statistiką. Štai, pavyzdžiui, Dovilė Šakalienė dar 2018 m. žiniasklaidai pasakojo apie kas mėnesį po 3–4 žudomus vaikus, nors statistikos departamentas viešai pareiškė – tai melas. Kodėl taip daroma? Ar ne todėll, kad tie, kurie taip daro, yra materialiai suinteresuoti? Tenka konstatuoti, kad melas ir neteisėtas lobizmas veikia.

Gaila, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-2966 Seime nebuvo priimtas pilna savo apimtimi, bet ir dalies pataisų priėmimas yra didelis laimėjimas prieš smurtą ir už saugią šeimą su vaikais. Pataisomis buvo siekiama apsaugoti šeimą ir, pirmiausia, vaikus nuo neproporcingo ir laiko limitų neturinčio institucijų smurto. Štai čia trumpai pateikta tuo metu galiojusių ir siūlytų pataisyti teisės normų palyginimas.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas

Tuometinis

Pataisos

Ar leidžia mušti ir kitaip skriausti vaikus?

NE

NE

Grėsmės lygiai

TAIP

NE

Proporcingų sankcijų taikymas?

NE

TAIP

Vaiko paėmimas nežinant tėvams?

TAIP

NE

Fizinis smurtas, vaikas paimamas?

TAIP

TAIP

Sukeltas nežymus skausmas. Vaikas paimamas?

TAIP

NE

Sukeltas nežymus skausmas. Taikoma atsakomybė?

TAIP

TAIP

Leidžia taikyti fizines bausmes?

NE

NE

Tikslesnė fizinio skausmo sąvoka?

NE

TAIP

Šeimai padarytos civilinės žalos atlyginimas?

NE

TAIP

Vaiko paėmimas iš saugios aplinkos?

TAIP

NE

Vaiko paėmimas – kraštutinė priemonė?

NE

TAIP

Administracinė atsakomybė už melagingą pranešimą?

NE

TAIP

Pagalba vaikui pirmiausia teikiama šeimoje?

NE

TAIP

Visi suprato, kad mano inicijuotos pataisos buvo PRIEŠ SMURTĄ ir UŽ SAUGIĄ ŠEIMĄ SU VAIKAIS. Dėl to kolegoms Seime balsuojant buvo vertybinis pasirinkimas – ar esame Lietuvoje UŽ VAIKŲ AUGIMĄ BIOLOGINĖJE ŠEIMOJE?; Ar esame už norvegišką-švedišką neosocialistinę ir neoliberalią tvarką, kuri teigia, kad valstybė geriau žino, kaip auklėti mūsų vaikus?

Kokie įtakingi politikai ir organizacijos pasisakė prieš pataisas?

Prieš pataisas Seime pasisakė aršiausi liberalai ir naujieji socialistai-komunistai: Dovilė Šakalienė, Gabrielius Landsbergis, Mykolas Majauskas, Aušrinė Armonaitė, Andrius Kubilius ir panašūs į juos. 2003m. įkurtas Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kuriame nuo 2004 iki 2015 metų dirbo D. Šakalienė.

Ji buvo jo direktore 2015 metais, kai 13 nevyriausybinių organizacijų vienijanti NVO koalicija ,,Už vaiko teises“ parašė žymųjį kreipimąsi, palaikantį Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą. Jie pasirinko palaikyti svetimos valstybės tarnybą, o ne mažuosius Lietuvos piliečius ir jų šeimas, iš kurių toli nuo Tėvynės jėga buvo išplėšti vaikai.
Tarp 118 NVO, kurios 2018 m. gruodžio 3 d. viešai kreipėsi į Lietuvos vadovus ir Seimo narius, su prašymu nepritarti siūlomoms pataisoms, buvo ta pati NVO koalicija ,,Už vaiko teises“. Iš 4 iniciatorių – 3 NVO yra tos, kurios taip pat pasirašė žymųjį kreipimąsi: VO ,,Gelbėkit vaikus“, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, VšĮ „Paramos vaikams centras“. Ketvirtas iniciatorius yra Lietuvos žmogaus teisių centras. Dabar jam vadovauja artima D. Šakalienės bendražygė Birutė Sabatauskaitė. Ji yra kito įtakingo politiko – Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime buvusio vadovo Juliaus Sabatausko – dukra. D. Šakalienė taip pat priklauso šiai frakcijai.

Labai keista, kad pataisoms prieštaravo ir 6 vietoje įrašyta Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kuri vienija visas LGBT organizacijas Lietuvoje, tame tarpe ir Lietuvos gėjų lygą. Koks jų interesas reikšti nuomonę šiuo jautriu visuomenei klausimu, lieka neaišku... Tarp pataisoms prieštaraujančių NVO buvo ir kitos organizacijos, kurios atvirai 2015 metais rėmė Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą. Europos žmogaus teisių teisme dabar yra 15 bylų dėl vaikų neteisėto paėmimo iš šeimų atvejų. Tas rodo rimtas žmogaus teisių problemas šioje šalyje.

Esame teisinė valstybė, kurioje sprendimo galia priklauso žmonėms, ir jie šiemet vėl pasirinks per Seimo rinkimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 ir 39 straipsniuose aiškiai apibrėžta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Dėl to kviečiu visus dėti pastangas, kad tai būtų ne tušti žodžiai.

Lietuvoje privalo galioti LR Konstituciją atitinkanti tvarka, kuri realiai, o ne žodžiais, saugo vaikus ir šeimas. Tad rinkitės atsakingai.