1990 metais Baltijos valstybėms atkūrus savo nepriklausomybę jos perėmė ir savo teritorijoje esančią elektros energetikos infrastruktūrą. Tačiau šios infrastruktūros valdymas ir toliau vyko iš Maskvos. Baltijos šalims siekiant narystės ES ir NATO, Rusijai buvo svarbu išlaikyti jas priklausomas bent energetikoje. Tam buvo parengta BRELL sutartis, kuri numatė bendrą penkių dalyvaujančių šalių energetikos tinklų valdymo struktūrą ir darbo reglamentą.

1998 metais Lietuvai buvo pasiūlyta pasirašyti BRELL sutartį. Ją pasirašyti į Vilnių atvyko buvęs Rusijos Federacijos pirmasis vicepremjeras, RAO JES (РАО ЕЭС России) vadovas A. Čiubaisas. Tačiau Valstybės Gynimo Taryba BRELL sutarčiai nepritarė ir sutartis nebuvo pasirašyta.

2001 metais, aiškinant, kad BRELL yra grynai techninė sutartis, AB Lietuvos energija Generalinis direktorius Dangiras Mikolajūnas ją pasirašė. Vėliau jis padarė stulbinančią karjerą – tapo Rusijos bendrovės Inter RAO valdybos nariu ir Inter RAO atstovybės Belgijoje vadovu.

Nuo 1990 iki 2001 metų Lietuvos elektros energetika, nors faktiškai ir integruota į Rusijos energetikos sistemą, tačiau formaliai teisiškai buvo nepriklausoma. Pagal BRELL sutartį, ne tik techniškai, bet ir teisiškai tapo privalu vykdyti Rusijos dispečerinio centro Maskvoje sprendimus. Tą priklausomybę išryškino 2008 metų konfidencialus BRELL sutarties protokolas dėl informacijos įslaptinimo.

2009 metais Ignalinos AE baigus darbą, BRELL žiede susidarė didelis elektros gamybos deficitas ir neužimta elektros rinka. Rusijai siekiant išlaikyti savo dominavimą, buvo politiškai nutrauktas Visagino AE projektas ir paskubomis statoma AE Astrave.

2014 metais, pastačius elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją, energetinė situacija pasikeitė. Lietuvai atsirado galimybė pasitraukti iš Rusijos elektros energetikos sistemos ir sinchronizuotis su kontinentine Europa. Kartu susidarė ir komercinės galimybės – tiek importuoti elektrą iš ES, tiek ir ją eksportuoti. 2016 metais remiantis konfidencialiu Vyriausybės nutarimo priedu buvo pradėta Ignalinos ir Utenos pastočių rekonstrukcija.

Šis rekonstrukcijos projektas sietinas su įslaptinta BRELL sutarties informacija ir yra skirtas užtikrinti patikimus Baltarusijos AE elektros srautus BRELL žiede.

2020 metais, baigus Astravo AE statybą, BRELL žiedas vėl ims veikti visu pajėgumu.

Tamsioji BRELL sutarties pusė

Nors BRELL sutartis savo turiniu yra techninė, tačiau ji turi rimtas politines pasekmes.
Tos pasekmės tampa akivaizdžios, atsiradus Baltarusijos AE Astrave. Aikštelė atominei elektrinei Astrave pasirinkta neatsitiktinai. Ji pasirinkta siekiant pasinaudoti Baltijos šalyse esančia infrastruktūra, įskaitant ir Kruonio HAE, sukurti galimybę elektros jungtimis iš Lietuvos į Lenkiją ir Švediją eksportuoti į ES elektros energiją ir demonstruoti branduolinę grėsmę Vilniui.

BRELL sutartis stato Lietuvos perdavimo sistemos operatorių AB Litgrid į dvigubą priklausomybę. Politiškai AB Litgrid yra pavaldus Energetikos ministerijai, tuo tarpu laikantis BRELL sutarties ji turi laikytis BRELL sutartimi ir jos papildomais protokolais nustatytų sąlygų. Tai atsispindi papildomuose susitrimuose ir energetinės BRELL sistemos komiteto protokoluose, kuriuose svarstomi ne tik techniniai, bet ir komerciniai bei politiniai klausimai. Todėl AB Litgrid rūpinasi BRELL žiedo patikimumu (kurio dalimi Lietuvos elektros tinklai yra) vietoj to, kad trauktųsi iš BRELL sutarties, imtų savarankiškai valdyti Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir siektų riboti elektros srautus iš Astravo į Lietuvą.

Įstatymu pripažinta kaip nesaugi ir kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui Baltarusijos AE yra esminis BRELL žiedo elementas. BRELL žiedas užtikrina jos veikimą. O teisinį darbo žiede pagrindą sukuria BRELL sutartis.

Ar BRELL sutartis atitinka Lietuvos interesus ir įstatymų dvasią?

Visų pirma ar ši sutartis atitinka Konstitucinį aktą Dėl nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas? Sutartyje numatyti, bendri Baltarusijos, Rusijos ir Baltijos šalių elektros sistemos organai (Komitetas ir Komiteto sekretoriatas), darbo reglamentas ir bendri įsipareigojimai. Būtų sunku paneigti tokios postsovietinės energetinės sąjungos egzistavimą.

Klausimas ar ji atitinka Nacionalinio saugumo pagrindų ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymus?

Vien tai, kad Baltarusijos AE pagamintos elektros srautams bus pilnai naudojama Lietuvos energetinė infrastruktūra kelia rimtų abejonių ar užtikrinami saugumo reikalavimai. Dar didesnes abejones kelia tai, kad Lietuvos elektros perdavimo sistemą valdo dispečerinė Maskvoje. Kodėl yra įslaptinti su BRELL sutartimi susiję protokolai ir kita informacija? Ar tai nėra panašu į Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus?

Pagaliau kaip bus vykdomas Būtinųjų apsaugos priemonių skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių įstatymas? BRELL sutartyje tiesmukai įvardinta, kad Lietuva privalo užtikrinti BRELL žiedui, o tai reiškia ir Baltarusijos AE, galios rezervą. Įstatymas sako, kad Kruonio HAE Baltarusijos reikmėms negali būti naudojama, o elektros srautai iš Baltarusijos turi būti ribojami iki būtino techninio minimumo. Kas turės didesnę galią BRELL sutartis ar Lietuvos įstatymas?

Politinės valios stoka ir galingos šešėlinės įtakos neleidžiančios trauktis iš BRELL sutarties gali būti dangstomos aiškinant, kad Lietuva iki 2025 metų nepasirengusi atsijungti nuo Rusijos energetinės sistemos. Pasitraukimas iš šios sutarties pats savaime nereiškia linijų išjungimo ir yra tik teisinis žingsnis, užtikrinantis Lietuvos suverenitetą. Dėl linijų išjungimo ir dėl kitų klausimų gali nedelsiant prasidėti derybos.

Jeigu 1990 metais su Rusija pirmiausia būtų pradėtos derybos, tai nepriklausomybės atstatymo kovo 11 d. nebūtų. Tą pat turime energetikoje. Kol Lietuva bus BRELL sutarties šalimi, tol atsiriboti nuo elektros iš Astravo nepavyks. Derybos su Latvija, Estija ir EK dėl susitarimo nepirkti elektros iš trečiųjų šalių bus bevaisės.

Dalyvavimas BRELL sutartyje yra Tėvynės išdavystė.