Neliko kavinių – atsirado šaltkrepšiai
Seimas ką tik vėl leido prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais paplūdimio ir lauko kavinėse. Įstatymas įsigalios rugpjūčio 1 dieną. Kitaip tariant – vasaros sezonui jau persiritus į antrą pusę. Verslas šiemet iš to vargu, ar prasigyvens.
Priminsiu, kad šis atšauktas draudimas veikė nuo šių metų pradžios. Konkrečiai jis draudė prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariuose statiniuose ir lauko kavinėse.
Rezultatas? Pajūryje nyko kavinės, o į paplūdimius sugrįžo šaltkrepšiai su alkoholiniais gėrimais. Kai krepšiuose ledas sušyla, tuomet buteliai ir skardinės kasami į smėlį, kad jūros bangos juos šaldytų. Tokia aplinka tikrai atstumianti.
Gelbėtojai kasdien pliažuose tramdo neblaivius poilsiautojus. Dalis jų čia jau ateina įkaušę. Žinoma, šitaip negerbia savęs ir aplinkinių. Kelia pavojų savo gyvybei, jei brenda maudytis. Taip pat gelbėtojai pastebi, jog sugrįžo nelegali prekyba. Tik dabar prekeiviai vaikšto tyliai ir nešūkauja „čipsai, kepta duona, šaltas alus“.
Tokių gėrėjų iš tiesų nėra dauguma. Mes tik juos labiausiai pastebime. Bet yra dalis tokių, kurie pajūrio kavinėje karštą dieną būtų išgėrę vieną bokalą alaus. Nuo to jūra nenusenka iki kelių. Tokie nepuola maudytis ir galynėtis su gelbėtojais. Tokie vakare grįžta namo jau visiškai blaivūs, kaip ką tik palydėtas saulėlydis.
Kur yra vieta gerti – kavinėje ar namuose?
Kaip čia gavosi, kad taip gražiai draudė, bet ne taip gražiai gavosi? Tai gana paprasta loginė seka. Didžiausia bėda yra tai, kad legalių alkoholinių gėrimų ribojimas pajūrio ar lauko kavinėse sukelia plika akimi nematomą problemą – alkoholio daugiau vartojama namuose.
Kaip? Atostogaujantis žmogus, žinodamas, kad negalės išlenkti vieno kito bokalo lauko ar pliažo kavinėje, „apsiformina“ iš anksto. Išgeria namuose, pasilieka atsargų šaldytuve ir dar nusineša prie jūros. Atšaldo gėrimus Baltijos bangose ir siurbia iš po skverno ar rankšluosčio. Aplinka tarsi skatina neidealaus žmogaus ydą.
Nieko nėra baisiau už buitinį alkoholizmą, kuris baigiasi smurtu tarp artimiausių žmonių. Kada paskutinį kartą girdėjote apie muštynes kavinėse? O nuo smurto šeimose sprogsta kiekvienos dienos policijos suvestinės.
Būtent ramiems ir sąmoningiems žmonėms tokiais alkoholio ribojimais yra gadinamas komfortas ir poilsis. Tokie žmonės nėra įpratę „kombinuoti“ butelių ypatingiems atvejams ir kaupti atsargų šaldytuve. Tikiu, kad kai kurie nejučiomis pagalvoja apie tokią galimybę.
Taip alkoholis iš kavinės palengva persikrausto į namus. Iš kavinės, kur iš esmės ir yra vartojamas alkoholis, į namų virtuvę ir svetainę, kur kartu vakaroja vaikai. Ar tikrai čia viskas tvarkoje? Ar tikrai to siekia didieji tautos blaivintojai?
Šalis, kuri gerbia savo pilietį, nevadina jo girtuokliu vien dėl to, kad jis nėra abstinentas ir nedaro iš jo nusikaltėlio, jei jis užsimano bokalo alaus. Pilietis neprivalo jaustis nejaukiai, jei jo vartojimas ir elgesys niekam nekenkia. Daugiausia, ką jam padori valstybė gali pasiūlyti – galimybę rinktis – kada ir kur gerti. Žinoma, tai pasiūlo verslas. Valstybės reikalas – netrukdyti ir panaudoti surinktą akcizą tinkamai.
Pernai alkoholis pražudė daugiau nei užpernai
Valdantieji tokį draudimo atšaukimą viešai vadina pralaimėtu mūšiu, žingsniu atgal. Jų oponentai –laisvės gurkšniu. O gal tai buvo paprasčiausias valdančiųjų pralaimėtas politinis mūšis? Juk per rinkimus nusisuks daugelis tų, kurie tikėjo tokiu tautos blaivinimo keliu.
Gal jau nebuvo kur trauktis? Pasaulio ekonomiką krečiantis virusas nepaliko išeities? Gal valdantieji suprato, kad reikia leisti smulkiesiems verslams uždirbti, nes žalos kompensacijoms biudžeto gali nepakakti? O gal tikrai Lietuva – ne silpniems ir, anot ministro pirmininko, „su tais verslais ne viskas tvarkoje“, jei mėnuo be apyvartos jiems pražūtingas.
Šiandien jau galime pasakyti – pone ministre Aurelijau, džiaugiamės kartu kai kuriais teigiamais pasiekimais, bet naujoji statistika nėra jūsų pusėje. Draudimai nėra tokie efektyvūs, kaip giliai širdyje trokšta už jus balsavusi kiekviena su alkoholio bėdomis gyvenanti šeima.
Higienos instituto duomenimis, pernai dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė 544 žmonės. Tai 37 daugiau negu 2018 metais.
Jei visos taikomos priemonės tokios efektyvios, kodėl daugėja mirčių? Ar šioje vietoje tikrai būtų geras pasiteisinimas, kad mirė ne tie, į kuriuos buvo orientuotos alkoholio reguliavimo pataisos? Tai būtų taip pat neetiška, kaip kaltinti mirusius nuo viruso, nes jie buvo per daug ligoti ar seni.
Nesidžiaugiu ir aš tokiu rezultatu. Žinau, kokiose bėdose skęsta daugybė šeimų, kasdien kęsdamos atkritimus po eilinio apgaulingo pagerėjimo ir pažadų daugiau niekada neimti nė lašo. Na, gal tik per didžiąsias šventes? Ir vėl viskas iš naujo. Šiuo atveju – tiesiog dar keletas žmonių išėjo anapilin taip ir nesulaukę profesionalios pagalbos.
Ministre, ar žinote, kad kiekvienas alkoholikas savo šeimoje ir artimoje aplinkoje ir taip turi po kelis „verygas“, kurie jam uoliai draudžia gerti. Kas iš to? Jis taip pat turi kelis sąjungininkus ir užtarėjus, kurie jam leidžia gerti bei pateisina tokį jo elgesį. Kada, jei ne dabar? Juk su saule negyvensi – į sveikatą? Jūs tai tikrai žinote.
Žingsnis atgal ar žaidimas valdžia?
Nemanau, kad „valstiečiai“ žengė žingsnį atgal kovoje su alkoholiu. Greičiausiai jie tiesiog bando būti geri dar vienai rinkėjų grupei – juk rudenį rinkimai! O gal naudoja visų carų ir valdovų taktiką – šiek tiek prismaugti, o vėliau truputį leisti įkvėpti? Tuomet tauta džiaugiasi įkvėpusi, uždainuoja ir garbina valdovą.
Kai valdantieji sako, jog kova su alkoholizmu turi būti kompleksinė, jie turi omenyje draudimus, kontrolę, sankcijas. Kai iš tiesų labiau reikia psichologo, mediko pagalbos ir galimybių keisti savo gyvenimą. Jaunimui – patrauklaus švietimo ir gausybės užimtumo. Būrelis vaikui ir jaunuoliui visų pirma turi būti patrauklesnis ir lengviau pasiekiamas už alkoholį. O kaip yra dabar? Ar visur šalyje jaunuoliai turi pakankamai galimybių? O gal pakanka visiems iki rinkimų padalinti po keletą eurų ir tauta blaiviai uždainuos?
Tiesa, dar šiek tiek Statistikos departamento duomenų. Pranešama, kad 2019 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Tai yra 0,1 litro mažiau nei 2018 metais. Pabrėžiama, kad beveik visų rūšių alkoholinių gėrimų parduota kiek mažiau, o dalis jų pabrango keliais procentais. Neabejoju, ši pramonė tikrai išgyvens.
Tik vargu ar lengvai atsigaus pajūrio kavinės, kurioms kirto pasaulyje siautėjantis virusas, o prekybos ribojimai nesuteikė vilčių šiemet užsiauginti nors nedidelį finansinių riebalų sluoksnį žiemai.
Nemanau, kad jau per vėlu apie kalbėti apie saiką. Jo tikrai reikėtų varžant smulkiuosius verslus, skaičiuojančius kiekvieną į kasą įkritusį eurą. O proto? Jo reikia visiems. Sako, kad jis teisingiausiai veikia, kai yra laisvas, o ne surištas, apribotas.