Birželio pabaigoje Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir uždraudė įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, kurios yra skirtos šalinti arba naudoti energijai gauti, o taip pat komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus). Šis sprendimas daugelį pradžiugino ir nuramino.

Tačiau šame įstatyme neminimas vienas niuansas, dėl kurio gali atsirasti galimybė įvežti atliekas iš užsienio kitu pavidalu.

Kalbu apie kietąjį atgautąjį kurą. Tai yra iš nepavojingųjų atliekų paruoštas didelės energinės vertės kietasis kuras, naudojamas atliekų deginimo įmonėse. Kietasis atgautasis kuras išgaunamas buitinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo metu. Jis yra bent du kartus kaloringesnis už pradines atliekas.

Kol Lietuva neturėjo atliekų deginimo jėgainių, mūsų šalyje susikaupęs kietasis atgautasis kuras buvo laidojamas sąvartynuose. Dabar situacija pasikeitė. Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ ir Suomijos koncerno „Fortum“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje esančioje kogeneracinėje jėgainėje vyksta paleidimo derinimo darbai. Atliekų tiekėjų sunkiasvorės mašinos jau veža atliekas į šią jėgainę. Analogiška kaunietiškai termofikacinė jėgainė veikia Klaipėdoje, sostinėje jos statyba taip pat eina į pabaigą.

2014 metais patvirtintame 2014–2020 metų Valstybiniame strateginio atliekų tvarkymo plane nurodoma, kad į Lietuvą draudžiama įvežti (importuoti) iš kitų valstybių atliekas ir iš atliekų pagamintą kietąjį atgautąjį kurą ir juos naudoti energijai gauti. Šio plano galiojimas netrukus baigsis, o taip pat neliks ir draudimo įvežti kietąjį atgautą kurą. Kaip minėjau, Atliekų tvarkymo įstatyme apie jį apskritai nekalbama.

Šiuo metu rengiamas 2021–2027 metų planas, bet jo ir projekto kol kas nėra arba bent jau viešai jis neprieinamas.

Todėl tikiuosi, kad plano rengėjai užtikrins, kad ir naujame plane išliks nuostata neleisti įvežti į Lietuvą kietąjį atgautąjį kurą, o teisės aktuose taip pat bus aiškiai nurodyta, kas gresia už šios tvarkos nesilaikymą.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. 300 tūkst. tonų atliekų. Kauno jėgainė planuoja per parą sudeginti apie 800 tonų, o per metus – apie 200 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Kodėl iš atliekų pagamintas kietasis atgautasis kuras gali būti svarbus jėgainėms? Deginant atliekas reikalingas karolingumas, o kaitresnis yra kietasis atgautasis kuras. Negalime atmesti prielaidos, kad galimybė įvežti į Lietuvą iš atliekų pagamintą kietąjį atgautąjį kurą domina turtingesnes šalis.

Besikalbant su aplinkosaugininkais jie iškėlė įdomų klausimą: kam gali būti reikalinga geležinkelio eurovėžė į Kauno LEZ? Ar atsitiktinai būtent LEZ atsirado ši jėgainė? Traukiniais patogu gabenti kietąjį atgautinį kurą.

Todėl kartoju, kad turime iki galo pasirūpinti, kad neliktų spragų, dėl kurių paskui būtume užversti atliekomis iš užsienio. Jau naujojo Seimo ir naujos Vyriausybės pareiga bus užtikrinti, kad į Lietuvą atliekos nekeliautų jokiu pavidalu.