Pirmiausia, „tik ženklelių“ nebūna: ženklelį (bet kokį, bet kieno) ženkleliu daro tai, kad jis nurodo kažką už savęs: organizaciją, frakciją, poziciją, žinią, idėją, pažiūras ir tuos, ką jos sieja.
Ženklelis, kuris yra „tik“ (spalvų dėmė, linijų konfigūracija, metalo, medžio ar plastiko gabaliukas...) – ne ženklelis, o „tik“, nes nieko nepraneša ir nieko neženklina. Ir ne, ne „tik už lygias žmogaus teises“ – jau kuris laikas šis ženklelis nurodo labai specifinę politinę retoriką ir taktiką, konkrečias iniciatyvas, santykį su istoriniu paveldu, skaitymo metodiką, charakterio tipą ir konkrečius viešus asmenis.
Įskaitant minėtąjį spaudimą: kokia dar politinė jėga, jūsų žiniomis, taip myga į kampą net savo simpatikus („Kas nešokinės, kas nešokinės, kas nešokinės, tas... homofobas!“), įkėlinėja į roges, kaip pasakėčios lapė, iš pradžių kojelę, o paskui ir visas keturiais kartu su uodega, ir pasižymi retu gebėjimu lygioje vietoje pasigaminti kuo daugiau priešų (lyg ne draugų, ne sąjungininkų ir ne neproblemiškumo jai reikėtų, o kažko kito)? Taip, ši.
Bet grįžkime į pradžią, prie preteksto.
Pernai pavasarį rinkimų debatuose Gitanas Nausėda, paklaustas, ar per LGBT eitynes įsisegtų vaivorykštinį ženklelį, jeigu bendruomenė to paprašytų, atsakė teigiamai: „Aš ženklelį įsisegčiau, nes tuo pademonstruočiau savo solidarumą brutaliam nesuvokimui, kad gyvename visuomenėje, kurioje privalome gerbti vienas kitą.
Jeigu matysiu bent menkiausias tokio netolerantiškumo apraiškas, aš tikrai į tai reaguosiu ir pareikšiu savo žmogiškąjį solidarumą.“ Kitaip tariant, bendruomenė tikrino, ar kandidatas į prezidentus – ne homofobas, o šis paliudijo, kad ne. Vėliau nieko homofobiško nepasakė ir nepadarė. Eitynės dar neįvyko, tai ir neįsisegė.
To, pasirodo, nepakanka. „Bendruomenė“, tiksliau, niekam toje bendruomenėje anksčiau nežinomas, bet dabar jos vardu pareiškimus darantis Tomas Vytautas Raskevičius (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Laisvės partijos atstovas ir kandidatas artėjančiuose Seimo rinkimuose) nutarė, kad išmušė puiki nemokamos reklamos ir asmeninės politinės ateitėlės kūrimo valanda: štai jis, Tomas, naujasis LGBT veidas ir atstovas, nepabūgo netgi paties Prezidento, narsus ir atkaklus – jei tu LGBT, tai kaip už tokį nebalsuosi?!
Sąžinės turėtum! Tomas neleis Prezidentui nesisegt ženklelio.
Tomas neprašo – Tomas reikalauja. Jei Tomas laimės – visi supras, kas čia iš tiesų Prezidentas (nesvarbu, kad niekas nerinko, netgi LGBT). „Prie Tomo“ net homofobai vaikščios su Baltic Pride ženkleliais, o tada visi bus pagaliau laisvi ir lygūs, ir žmogaus teisės suklestės. Antraip tiesiog neramu: Prezidentas, o be ženklelio! Kol nenusileis – mažiausiai dešimt procentų (pagal Alfredo Kinsey skalę) Lietuvos populiacijos jausis nesaugūs ir diskriminuojami.
Taip, tai fiktyvi problema ir šantažas. Primityvus, negražus, neturintis nieko bendra su LGBT gerove, ramybe, pilietinėmis teisėmis ir netrikdoma gyvensena, bet viską bendra su vieno vienos partijos kandidato (nesuradusio, kaip kitaip pasižymėti, bet pamaniusio, kad LGBT balsai pigūs ir nutarusio paimti šį elektoratą) karjera ir ambicijomis.
Reali galima pasekmė – tik išaugęs neutralių piliečių priešiškumas LGBT, kuri, tokio šantažo dėka, bus visa siejama su ano Tomo elgesiu.
Ir protingesnės LGBT dalies pastanga slėptis – ne dėl visuomenės homofobiškumo, o kad gėda būti asocijuojamiems su tokio tipo LGBT aktyvizmu (kuris, savo ruožtu, ištransliuoja visuomenei žinią, jog „būti homoseksualiu“ tolygu „elgtis taip“).