Apsižvalgome. Įvairios nuojautos tvyro, tam tikrų ženklų esama. Tarkime, mielas, baravykais ir atostogomis kvepiantis draudimas grybauti šalia svetimos sodybos. Tarsi Gogolio „Baube“ bus apibrėžtas balta kreidele ratas ir pabandyk pažeisti 100 metrų atstumo valstiečio sugalvotą įstatymą. Nufilmuos, išsiųs baudą, nurašys pinigus. Gal dar ir baravykus konfiskuos.
Linksmasis grybų karas rodo, kad procesas vyksta. Kol kas – „valstiečių“ įstatymų projektuose ir miško paklotėje. Bet jeigu, tarkime, virusai paliktų mus ramybėje, tada galėsime sugrįžti į draudimų politikos kasdienybę. Į tą masinių ribojimų ir draudimų vagą, kuri buvo sėkmingai pradėta arti. Tiems kas pamiršo: žurnalų plėšymas, sekmadienio blaivinimas, „merlot“ aromatinių savybių aprašymo ir visos vyno žurnalistikos kriminalizavimas.
Prieš keletą dienų „Delfi“ portale buvo skelbtas išsamus tyrimas apie alkoholio vartojimą šeimose ir poveikį vaikams, gyvenantiems nesaikingo vartojimo aplinkoje. VDU mokslininkai aptarė „Lietuvos atvejį“: kiek vaikų gyveno namų ūkiuose, kuriuose „bent vienas asmuo nesaikingai (problemiškai) vartojo alkoholį“. Ten dar tokia diagrama buvo pateikta su dviejų spalvų stulpeliais: mėlyname – suaugusiųjų, kurie vaikystėje gyveno su nesaikingai vartojančiu asmeniu, procentinė reikšmė, juodame – vaikų, kurie šiandien gyvena su nesaikingai alkoholį vartojančiu asmeniu.
„Lietuvos atvejis“, be abejo, yra mėlynas ir juodas siaubo filmas. Atsistokime ir giedokime: we are the champions! Mes – čempionai, mes pirmi, mes nugalėjome. Lietuvoje net 37,3 proc. piliečių augo ir užaugo pijokų šeimose. Ir kas baisiausia – šiandien net 35,23 proc. vaikų auga pijokų šeimose. Kas trečias!
Žiūrėdami į VDU mokslininkų pateiktą diagramą iš pradžių raunamės plaukus, o paskui atrandame truputį paguodos: esame geroje kompanijoje! Pakliuvome į ekonomiškai stiprių, turtingų valstybių į kurias kultūriškai orientuojamės grupę, bet mes, žinoma, gerokai atsiplėšėme į priekį, esame lyderių lyderiai. Taigi: Islandijoje – 34, Švedijoje – 30, Didžiojoje Britanijoje – 25, Estijoje – 24, Norvegijoje – 22, Danijoje – 19 procentų vaikų auga nesaikingai alkoholį vartojančių asmenų šeimose. Bendras tyrime dalyvavusių Europos šalių vidurkis – 16,81 proc., Lietuva vidurkį lenkia daugiau nei dvigubai!
Neketinu kvestionuoti šio tyrimo rezultatų, nemanau, kad VDU mokslininkai Daumantas Stumbrys ir Ilona Tamutienė norėjo tais mėlynais ir juodais skaičiais apšmeižti ar tyčia pateikti liūdnoje beviltiškai prasigėrusios valstybės šviesoje. Galvoju, kad jie sąžiningai atliko tyrimą, nors vienas esminis metodologijos klausimas taip ir liko neaiškus. Todėl aš jį dabar užduosiu, nes manau, kad daugelis skaitytojų jį sau taip pat uždavė: kas yra „nesaikingas-probleminis“ alkoholio vartojimas? Ir kas yra „saikingas-neprobleminis“ alkoholio vartojimas?
Kadangi tyrimo autoriai tiesiogiai į jį neatsako, bandykime interpretuoti pateiktą informaciją. Tyrime išskirtos „blogo“ šeimų vartojimo šalys – „Lietuvos atvejo“ grupė: Lietuva, Islandija, Švedija, Didžioji Britanija, Estija, Danija. Bet yra ir „gerieji“ lyderiai: Prancūzijoje 10 proc. vaikų auga nesaikingo vartojimo šeimose, Graikijoje ir Ispanijoje apie 11 proc., Vengrijoje – 9 proc., Portugalijoje – 7 proc. Saikingo vartojimo grupės lyderė – Italija, nes čia tik 5,59 proc. vaikų auga šeimose, kuriose nesaikingai vartojamas alkoholis. Išeitų, kad lietuviai italus lenkia 6,3 karto!
Dabar užduokime kitą klausimą: ką vartoja Šiaurės šalys su jų blogais skaičiais ir ką vartojai pietiečiai su jų gerais skaičiais? Atsakymą, manau, visi žino. Todėl dabar suformuluokime tyrimo rezultatą, kuris išvadose dėl įvairių priežasčių neminimas: mažiausiai vaikų augančių nesaikingai alkoholį vartojančiose šeimose yra vyno kultūros šalyse.
Prisiminkime Lietuvos – „nesaikingiausiųjų“ lyderės – oficialią poziciją: vyno kultūros neigimas, teiginiai „vynas ar degtinė – jokio skirtumo“, arši vyno žurnalistikos, edukacinių renginių kontrolė. „Nesaikingų“ šalių grupėje suaugusius smarkiai auklėja valdžia – riboja ir draudžia, bet suaugusieji blogai auklėja vaikus, nors tu ką. „Saikingų“ grupėje – atvirkščiai: vaikai auga teisingoje aplinkoje, kita vertus, valdžia nelabai auklėja suaugusius, menkai riboja ir draudžia.
Italijos atvejis turėtų tapti išskirtinių studijų objektu. 1970 metais statistinis šios valstybės gyventojas išgerdavo 120 litrų vyno per metus. 1980 metais – 100 litrų. 1990 metais – 80 litrų, 2010 – 50, 2018 – 45 litrus. Kitaip tariant, per beveik 50 metų vyno suvartojimas sumažėjo maždaug 280 proc.! Stipraus alkoholio suvartojimas sumažėjo drastiškai – iki 0,7 litro vienam gyventojui!
Kas atsitiko, kodėl italai pradėjo gerokai mažiau gerti vyno? Valstybė energingai vystė reklamos draudimų paketą? Ribojo prekybos laiką? Uždraudė vyno žurnalus? Pakėlė amžiaus cenzą? Kadangi gyvenu Italijoje nuo 1995 metų turėjau progos iš arti stebėti alkoholio vartojimo evoliuciją. Nieko panašaus! Sakyčiau, netgi atvirkščiai: vyno reklamos daugėjo, vyno leidinių, specializuotų portalų skaitomumas stipriai augo, susidomėjimas šiuo produktu buvo visaip skatinamas ir remiamas.
Rezultatas? Didysis itališkas paradoksas, kurio nepripažįsta nesaikingiausiųjų lyderė Lietuva: daugiausiai pasaulyje pagaminanti vyno valstybė tuo pat metu yra ir saikingiausiai alkoholį vartojanti Vakarų valstybė!
Italijos pavyzdys sako: alkoholio vartojimą galima suvaldyti per vyno kultūrą. Bet ne per pusmetį. Ne per dvejus metus ir ne vieną parlamento kadenciją. Tai ilgas, bet užtikrintas, negrįžtamas procesas. Kas yra vyno kultūra? Tai – pirmiausia saiko ir pažinimo dalykai. Saugiausia vaikams alkoholio srityje valstybė turi ir kitą paradoksą: 78 proc. nepilnamečių italų pirmąjį vyno lašą paragavo sekmadienį prie pietų stalo drauge su tėvais ir seneliais.
Grįžkime prie draudimo grybauti šalia kaimyno sodybos. Ar tuo viskas ir baigsis, jeigu baigsis pandemija?
Ar ta diagrama, tie skaičiai, ta Lietuvos lyderystė nesaikingų Europos šeimų čempionate kažkam, kažkaip bus naudinga? Šito mes kol kas nežinome. Bet, manau, greitai sužinosime. Nurims smėlio audros, o tada atlėks antroji banga – viruso arba draudimų absurdo.