Siekiant padėti verslui ir gyventojams, susidūrusiems su neigiamu šios pandemijos poveikiu, Seime buvo pritarta įvairioms paramos priemonėms: darbo vietų subsidijoms, išmokoms savarankiškai dirbantiems, lengvatinėms paskoloms.
Kartu Vyriausybė numatė ir vienkartines išmokas pensininkams, kurios, kaip tikimasi, turėtų paskatinti pensininkų vartojimą. Tačiau jei kitomis, kovai su šios pandemijos pasekmėmis skirtomis priemonėmis yra bandoma išsaugoti darbo vietas ar kompensuoti netektas pajamas, tai pensijų atveju prarastų pajamų nėra. Problema yra tiesiog mažos pensijos, todėl prie jų pridėjus vienkartines išmokas, ji nebus išspręsta.
Matant milžiniškas Vyriausybės skolinamas ir Europos Komisijos su COVID-19 pandemijos pasekmėmis kovoti skiriamas lėšas, siūlome neužsižaisti vienkartinėmis išmokomis, o nukreipti šiuos pinigus struktūrinei vienišų pensininkų skurdo problemai spręsti.
Matydami vis augantį pensinio amžiaus žmonių, o ypač vienišų pensininkų, santykinio skurdo lygį, dar praėjusių metų pabaigoje pasiūlėme sukurti vienišų asmenų paramos sistemą. Ja siūlėme nustatyti, kad visiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems vienišiems asmenims būtų mokamos 0,3 šalpos pensijų bazės dydžio (42 eurų) vienišų asmenų pensijos, kurios būtų mokamos ne tik našliams, bet ir niekada nesusituokusiems ar išsiskyrusiems senatvės pensininkams.
Šiandien šiek tiek oriau gyventi sau gali leisti tik našlių pensijas gaunantys vieniši asmenys, kuriems numatyta galimybė pasinaudoti mirusio sutuoktinio mokėtomis socialinio draudimo įmokomis (nuo 2020 m. našlių pensijos bazinis dydis – 26,13 Eur.). Tačiau tokios priemokos sudaro vos 6,5 proc. vidutinės senatvės pensijos dydžio. Akivaizdu, kad tokia priemoka menkai mažina vienišų asmenų skurdo lygį ir nelabai padeda pakelti vienam asmeniui santykinai didesnius būsto išlaikymo kaštus.
Be to, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus valstybė remia tik santuoką sudariusius žmones, taip pamiršdama ir diskriminuodama tuos senjorus, kurie niekada nebuvo susituokę ar dėl įvairių priežasčių išsiskyrė.
Nors analogiška priemonė iki 2019 metų vidurio sukurti tokią paramos sistemą buvo įrašyta ir Vyriausybės darbų programoje, Vyriausybė mūsų siūlomam įstatymo projektui siūlo nepritarti. Labai nustebino ne tik neigiama Vyriausybės išvada, bet ir visiškas abejingumas vienišų senjorų atžvilgiu. Pasiūlymo svarstymas Vyriausybės posėdyje truko vos 20 sekundžių, nepateikiant jokios alternatyvos.
Nustebino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti argumentai. Savo atsiliepime ministerija teigia, kad dabar galiojantis teisinis reguliavimas ir taip leidžia užtikrinti objektyvų valstybės paramos teikimą asmenims, gaunantiems mažas pensijas, nesvarbu, ar asmuo yra vienišas, ar ne. Tačiau dabartinė pensijų priemoka, kuri mokama mažiausias pensijas gaunantiems asmenims tėra visiško minimumo užtikrinimas – užtikrinimas, kad senjoras gaus minimalią senatvės pensiją. Tokia sistema niekaip neatliepia vienišų asmenų statuso ir situacijos.
Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo gyvenantys asmenys vien savo būsto išlaikymui vidutiniškai skiria beveik trečdalį (27,9 proc.) visų savo pajamų. Todėl akivaizdu, kad vienišiems pensininkams būsto išlaikymas sudaro neproporcingai didelę disponuojamųjų pajamų dalį, kadangi šia našta jie negali pasidalinti su drauge gyvenančiu sutuoktiniu. Todėl visos bendros buities išlaidos gula ant vienišo asmens pečių.
Atrodo, kad tiek ministerijai, tiek visai Vyriausybei nerūpi Lietuvos senjorai ir jie nemato realios nerimą keliančios situacijos. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva pirmauja ES pagal pensininkų skurdo lygio augimą. Nuo 2015 metų pensininkų skurdo lygis mūsų šalyje išaugo nuo 27,6 proc. iki 41,7 proc. Taigi, Lietuvoje pensininkų skurdo lygis yra beveik 3 kartus didesnis nei ES vidurkis – 14,9 proc.
Kviečiame neužsižaisti vienkartinėmis išmokomis. Iš milijardų, skiriamų ekonomikos gelbėjimui ir transformacijai, tikrai galima rasti šiems metams reikalingus 45 mln. eurų pereinant nuo našlių pensijų (26 Eur.) prie teisingesnių ir dosnesnių vienišų asmenų (42 Eur.) kasmėnesinių pensijų. Ypač, kai tokį pažadą Vyriausybė buvo įsirašiusi ir į savo darbų programą.
Premjero atsakymas ir artėjantis balsavimas Seime aiškiai parodys, ar valdantieji savo pačių pažadus ir Vyriausybės įsipareigojimus vykdo tik kalbomis, ar realiais darbais.