Paaiškinsiu iš anksto, kad „Black Lives Matters“ protestai man įdomūs tik tiek, kiek jie turės poveikį vėlyvą rudenį vyksiantiems JAV prezidento rinkimams. O lietuvių norą su savo nuomone kištis į tuos rinkimus vienoje ar kitoje pusėje vadinau ir vadinu visišku nesusipratimu. Todėl manau, kad ano savaitgalio antirasistinė eisena Vilniuje buvo skirta ne kažkokiam ten solidarumui išreikšti, o patiems jos dalyviams pasimėgauti, kokiais progresyviais pasaulio piliečiais jie užaugo. Kaip ir juos paerzinti atėjusių kito politikos pakraščio veikėjų plakatai.

Tačiau tai nereiškia, kad galiu abejingai stebėti, kaip piliečių teisę rintis į viešus susibūrimus ir laisvai reikšti savo nuomonę kėsinasi siaurinti visagale pasijutusi policinė valstybė. Kai policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pranešė, kad pradėtos 8 administracinių teisės pažeidimų teisenos dėl Vilniuje vykusioje eisenoje demonstruotų plakatų su policijai adresuotais šūkiais, nebeliko prasmės diskutuoti, ar šūkis „F**k the police“ išreiškia požiūrį tik apie Amerikos aktualijas. Pagal Degančios kepurės dėsnį mūsų policija pati jį sau prisitaikė.

Galite užsirašyti „F**k the president“ ar „F**k the municipality“ ir jums nieko nebus, nes gyvename laisvoje šalyje, kur kiekvienas pilietis turi teisę kritikuoti valdžią ir išsakyti savo nepritarimą politikų sprendimams tokiais žodžiais ir tokia kalba, kuri jam atrodo geriausiai išreiškianti santykį su jais. Tik ne apie policiją.

Policinėje valstybėje, kurios vykdomajai valdžiai vadovauja buvęs policijos generalinis komisaras su aiškiais tarnybinės kepurės įspaudais smegenų žievėje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui – buvęs Marijampolės komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas su visomis provincijos milicininko manieromis, o Prezidentas dar tik pratinasi prie savo pareigos būti Konstitucijos garantu, prievolė mylėti pareigūnus ir pateisinti bet kokius jų veiksmus seniai sutapatinta su lojalumu Lietuvai. Kitokią nuomonę gali turėti nebent iki gyvos galvos sėdintis Henrikas Daktaras arba vis dar laisvėje išsidirbinėjantis Andrius Lobovas.

Todėl įdomu bus stebėti, ar apkaltinti policijos įžeidinėjimu „Black Lives Matters“ demonstracijos dalyviai banaliai bandys išsisukti nuo persekiojimo teiginiais, esą turėję omenyje tik JAV policininkus, ar pasinaudos galimybe pasakyti tiesą, kad pagarba pareigūnams neatsiranda per moksleivių kišenių kraustymą ir įkalinimus už pusėje pasaulio jau legalizuotos „žolės“ suktinę. Neatsiranda slepiantis krūmuose su greitį matuojančiu trikoju ar tampant po apklausas provincijos carukų politinius oponentus.

Politinės valdžios susiliejimas su policine darosi pavojingas tada, kai pareigūnai pradeda įsivaizduoti, kad ne tik patys yra nekritikuotini ir neliečiami, bet ir vienas iš jų, tapęs premjeru, tebeturi tą privilegiją.

Atvažiavo žmogus dviratuku į Upės gatvę ir dažais ant naujo asfalto užrašė „Vagies namas“. Premjero apsaugai nekilo klausimų, apie kurį čia namą nuomonė išreikšta. Sulaikytasis – buvęs kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Gediminas Vaitkevičius – apkaltintas viešosios tvarkos pažeidimu, nors tikriausiai galėtų būti baudžiamas už valstybės paslapties paviešinimą.

Karantinas ir net jam pasibaigus pratęsta ekstremali padėtis suteikė ypatingų galių ne tik skolintus pinigus be Seimo pritarimo taškančiai Vyriausybei, bet ir kiekvienam, kas vilkosi kokią nors uniformą ir nurodinėjo bendrapiliečiams, kaip teisingai nesibūriuoti ir dėtis antsnukius. Turiu idėją Lietuvai: gal pasibaigus karantinui reikėtų palikti Aurelijui Verygai Ekstremaliosios situacijos operacijų garbės pirmininko titulą, skirti kabinetą kokiame užkampyje, pastatyti neveikiančią VHS kamerą ant stovo, ir galės žmogus dar 50 metų įsivaizduoti, kad kasdien tiesiogiai kreipiasi į tautą su ta pačia kamufliažine uniforma, berete, kauke, tik apaugęs voratinkliais ir storu dulkių sluoksniu.