1. Valstybinį komercinį banką jau esame turėję – patirtis nėra gera. LVKB likviduotas 1998 m. Jam bankrutavus, paaiškėjo, kad iššvaistyta apie 111 mln. LT (apie 23 mln. EUR), o iš įmonių, susijusių su EBSW koncernu, valstybė neatgavo apie 144 mln. LT (apie 30 mln. EUR) paskolų.
2. Esama ir daugiau valstybei priklausančių įmonių, kurios nedžiugina nei sklandžia ir skaidria veikla, nei puikiais rezultatais. Kitaip tariant, nėra jokio pagrindo manyti, kad valdiška visada yra efektyviau nei privatu.
3. Kad bankas veiktų, jis turi turėti pinigų: minimalus reikalaujamas kapitalas – ne mažesnis kaip 5 mln. EUR. Kad bankas realiai pradėtų veiklą ir funkcionuotų rinkoje, reikėtų dar daugiau. Ypač jei siekiama, kad bankas būtų reikšmingas ir konkurencingas. Palyginkime: vieno mažiausių Lietuvoje mažmeninių bankų nuosavybė 2019 07 01 buvo 32 mln. EUR, o dviejų didžiausių šalies bankų nuosavybė – atitinkamai per 800 mln. EUR ir 725 mln. EUR.
4. Kaip ir kiekvienam kitam, valstybiniam bankui valdyti reikalingos didelės pradinės investicijos į infrastruktūrą/rizikos valdymo modelius, kompetenciją. Veiklos sąnaudas didintų ir visų ES šalyse veikiančių bankų kasmet mokami įmokos ar mokesčiai: įmokos į Indėlių draudimo fondą, įmokos į bankų pertvarkymo fondą, įmokos už bankų priežiūrą ir pertvarkymo funkcijos įgyvendinimą, valstybės nustatomi mokesčiai į biudžetą, įskaitant pelno mokestį.
5. Valstybės valdomi bankai paprastai būna mažiau efektyvūs. Tyrimai rodo, kad Centrinėje ir Rytų Europoje veikusių valstybinių bankų efektyvumas padidėjo tik juos privatizavus ir įsigijus užsienio investuotojams. Kitas pavyzdys: prieš 20 metų Italijoje didžiąją (apie 70 proc.) bankų sektoriaus turto dalį valdė valstybiniai bankai, kurie dažnai veikė nuostolingai ir kuriems nuolat prireikdavo valstybės finansinių injekcijų. Vėliau jų privatizavimas ir konsolidavimas sustiprino Italijos finansų sistemą. Nuo 1970 m. mažiausiai 235 nacionaliniai bankai 65 valstybėse buvo privatizuoti. Tą lėmė prasti nacionalinių bankų veiklos rezultatai.
6. Šiuo metu komerciniai bankai Lietuvoje, nors ir reikšmingai užkėlę palūkanų normas dėl ribotos konkurencijos, veikia itin efektyviai dėka didelių investicijų į IT sistemas, kurios yra bendros su kitais grupių bankais. Norint pasiekti tokį efektyvumo lygį valstybiniam bankui reikėtų ir laiko, ir didelių investicijų – t.y. dar daugiau papildomo kapitalo. Nepasiekus efektyvumo ir masto, valstybinis bankas rizikuoja veikti nuostolingai arba prisiimti pernelyg daug rizikos siekiant pelningumą didinti.
7. Akademinė literatūra rodo, kad valstybinių bankų paskolų teikimas dažnai yra politiškai motyvuotas, o žemas pelningumas neleidžia užtikrinti tvaraus ilgalaikio ekonomikos finansavimo. Valstybės valdomi bankai, palyginti su privačiais bankais, neretai turi prastesnės kokybės ir rizikingesnį turtą. Dėl pernelyg rizikingo veiklos profilio nacionalinių bankų veiklos rodikliai yra prastesni, taigi ir pelningumas netvarus. 2009 m. finansų krizės patirtis parodė, kad nacionaliniai bankai (pvz., Čekijoje, Slovakijoje ir kitur) nepadarė jokios teigiamos įtakos suvaldant krizinę situaciją.
8. Pastaruosius keletą metų Europos bankus kamuoja chroniški mažo pelningumo sunkumai dėl ypač mažų palūkanų aplinkos, neefektyvios veiklos ir didelių neveiksnių paskolų problemų. Veikdami efektyviai ir gerai valdydami riziką Šiaurės Europos bankai su šiomis problemomis nesusiduria, tačiau rizika su jomis susidurti patirties ir efektyvių sprendimų neturinčiam naujam bankui yra didelė.
9. Valstybinis bankas negalėtų turėti jokių privilegijų. Valstybės veiklą bankų sektoriuje, kaip ir kitose verslo srityse, reguliuoja teisės aktai. Valstybė gali užsiimti verslu, tačiau, veikdama kaip akcininkė, turi paisyti bendrų taisyklių. Tai reiškia, kad įsteigus valstybinį banką, jis privalėtų veikti tokiomis pačiomis konkurencinėmis sąlygomis kaip ir kiti bankai. Galiotų tie patys riziką ribojantys reikalavimai, būtų vykdoma tokia pati veiklos priežiūra. Šiam bankui tektų konkuruoti rinkos sąlygomis, o tai būtų labai sudėtinga, arba – labai brangu, tad bankui, tikėtina, būtų reikalinga valstybės parama. Tačiau valstybės parama pažeistų ne tik sąžiningos konkurencijos sąlygas, bet ir valstybės pagalbą reguliuojančių ES taisykles, todėl negalėtų būti teikiama.
10. Valstybinis komercinis bankas niekaip neprisidėtų prie finansinio stabilumo. Šiuo metu Lietuvos bankui patikėta pakankamai atsakomybės ir priemonių, kuriomis užtikrinamas stabilus finansų sistemos veikimas. Vykdoma makroprudencinė politika, kurios ramsčiai yra atsakingojo skolinimo nuostatai ir kredito burbulus stabdantys papildomi kapitalo rezervai, kurie bankams nustatyti siekiant užkardyti galimas. Šių instrumentų pilnai pakanka siekti finansinio stabilumo tikslų.