Po aštuonerių metų kairiųjų valdžios lyg pribrendo laikas konservatoriams bei kitoms dešiniosioms politinės jėgoms stoti prie valdžios vairo. Tai nėra lengva užduotis. Manytina, kad tebegalioja konservatorių „lubos“, negebėjimas įveikti plačiai paplitusį priešiškumą, nepadeda liberaliųjų partijų susiskaidymas ir santykinis nepopuliarumas. Dešiniųjų kelią į valdžią gali labiau apsunkinti kairiųjų partijų pastangos derinti savo veiklą bei pritraukti naujų veidų.
Praeitą savaitę Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) patvirtino dalį kandidatų į Seimą, tarp jų buvę parlamentarai ir kelios naujos žvaigždės – buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Z. Vaigauskas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas V. Tutkus. Iš viso patvirtinti 23 kandidatai vienmandatėse apygardose, daugelis jų ilgalaikiai socdemų, dabar socdarbiečių, partijos veikėjai. Likusius kandidatus ketinama tvirtinti vėliau šį mėnesį. Kiek jų bus, dar neaišku, nes LSDDP ir valstiečiai nutarė dalyje vienmandačių apygardų kelti bendrus kandidatus. Posėdyje patvirtinti šeši bendri kandidatai: penki socdarbiečiai bei Centro partijos „Gerovės Lietuva“ vadovas N. Puteikis.
Bendri kandidatai bus naudingi abiem partijoms. Nors LSDDSP puikuojasi žinomų politikų pavardėmis, ji iš esmės yra tik „įsivaizduojama“ partija, kuri neturi nei tvirtos organizacinės struktūros, nei išvystyto skyrių tinklo visoje Lietuvoje.
Balandžio pabaigoje įvykdyta „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad už LSDDP balsuotų tik 2,1 proc. gyventojų. Ji neturi rimtesnio, savarankiško vaidmens šalies politiniame gyvenime, tiesiog neįmanoma įsivaizduoti aplinkybių, kuriomis ženkliai padidėtų jos populiarumas. Žinodama, kad ji neįveiks penkių procentų barjero, LSDDP faktiškai išnuomoja dalį savo žinomesnių pavardžių valstiečiams vienmandatėse apygardose. Tai didina jų kandidatų šansus laimėti vienmandatėse, nes nereikės varžytis su valstiečių kandidatu.]
Susitarimas naudingas valstiečiams, nes LSDDP tampa jų valdomu padaliniu.
Į bendrą kandidatų sąrašą įsitraukė ir Puteikio vadovaujama partija. Jos populiarumas yra itin menkas, bet prisimintina, jog 2016 m. rinkimuose Puteikio ir K. Krivicko koalicija surinko 6,06 proc. balsų. Puteikio saulė jau kurį laiką leidžiasi, bet jis rišlus demagogas, tad pravartu patraukti savo pusėn, o ne tapti jo kritikos strėlių taikikliu.
Penktadienį premjeras S. Skvernelis paskelbė apsisprendęs dalyvauti rinkimuose Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąraše, taip pat ir Pilaitės-Karoliniškių apygardoje, kurioje pasiekė pergalę prieš ketverius metus.
Nutarimas buvo lauktas, nors kai kurie manė, kad jis ilgiau koketuos, kaip daro partijos pirmininkas R. Karbauskis, pareiškęs, kad dar nepriėmė galutinio sprendimo. Pasak Karbauskio, partijos sąraše nebus naujų garsių žmonių pavardžių, anksčiau nedalyvavusių LVŽS veikloje. Neaišku, kodėl nutarta nekviesti „legionierių“, bet gal dėl to, kad nebūta patrauklių kandidatų, kurie ženkliai sustiprintų sąrašą. Neabejoju, kad per rinkimų kampaniją valstiečiai sau prisiskirs laurus už sėkmingą koronaviruso sutramdymą, tad vaizduosis kompetentingų, patyrusių specialistų komandą, kuriai nereikia išorės blizgučių.
Šeštadienį buvo sukurta nauja politinė partija „Laisvė ir teisingumas“, buvusios A. Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) partijos pagrindu, prisijungus partiją likviduojantiems „tvarkiečiams“ ir A. Paulausko judėjimui „Pirmyn, Lietuva“. Naujos politinės partijos pirmininkas R. Žemaitaitis bei A. Zuokas ketina dalyvauti vienmandatėse apygardose, Paulauskas dar nenutaręs. Kaip dera gimtadienio proga, judėjimo vadovai įsivaizduoja šviesią ateitį – 10–15 Seimo narių, Teisingumo ministro portfelį Paulauskui, Kultūros komiteto pirmininko postą Zuokui. Nedraudžiama svajoti.
Nors partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovai savo partiją laiko „konservatyviai liberalia“, jie aiškiai nenurodė, su kuo stotų į valdančiąją koalicija, bet darė užuominų, kad nebūtų sunku rasti bendrą kalbą su valstiečiais ir kitomis kairiosiomis politinėmis jėgomis.
Atsinaujina LSDP, pakviesdama po partijos vėliava burtis populiarius visuomenininkus, bet ir suteikdama reikšmingą vaidmenį jaunesniems partijos aktyvistams. Ekonomistas R. Lazutka, AIDS centro vadovas S. Čaplinskas, TV laidų vedėjas G. Drukteinis, dviratininkė S. Krupeckaitė yra bene svarbiausi kviestiniai svečiai. Pažymėtina, kad tik Lazutka pateko į sąrašo pirmąjį penketuką, kiti turėjo tenkintis gerokai kuklesnėmis vietomis – 19, 20, 25. Tiesa, dešimta vieta patikėta Linui Balsiui, kuris 2016 m. pasiekė pergalę Panerių vienmandatinėje apygardoje kaip Lietuvos žaliųjų partijos narys. Ne visiems jauniems kandidatams kelias į Seimą rožėmis klotas. Politologas Liutauras Gudžinskas varžysis su Ingrida Šimonyte Antakalnio mikrorajone, jo nesėkmė užtikrinta.
LSDP smarkiai pralaimėjo 2016 m. Seimo rinkimus. Nors apklausos prognozavo, kad partija sulauks 23 proc. rinkėjų paramos, tik 14 proc. už juos balsavo. Partija pergyveno dar didesnę nesėkmę vienmandatėse apygardose, pergalę pasiekdama tik keturiose apygardose, palyginant su dvidešimt per 2012 m. rinkimus. Korupcija ir kompetencija lėmė partijos likimą – korupcijos būta per daug, kompetencijos per mažai. Pastaruoju metu socdemai atgauna populiarumą, pernai gerai pasirodė savivaldybių rinkimuose, nutraukė formalų bendravimą su kitomis opozicinėmis partijomis, stengiasi išryškinti savo politinį profilį. Tik rudenį žinosime, ar LSDP pasiseks susigrąžinti didesnę savo buvusio elektorato dalį.
Kol kas nebūdingai tyli V. Uspaskichas ir Darbo partija, išskyrus mįslingas užuominas, kad partijos rinkiminė programa bus orientuota į Singapūro politiką ir šios šalies pavyzdį. Bet partijos reitingai pakankamai solidūs, tad ji turėtų patekti į Seimą ir sustiprinti kairįjį flangą.