Karantino priedą gavo ir 15 Vyriausybės kanceliarijos ir 60 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdininkų. Net Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klerkai tokį gavo.
Tos pačios ministerijos, kurios pervargusi nuo nuotolinio darbo viceministrė, išgirdusi, kad gydytojai negauna žadėtų priedų, atrėžė, kad medikai tikriausiai davė Hipokrato priesaiką ir eina gelbėti gyvybių, tai pinigai jiems nėra pagrindinis dalykas.
Ministerinė Tuštutė greičiausiai nėra girdėjusi, kad ta neva Hipokrato priesaika prasideda „prisiekiu gydytoju Apolonu, Eskulapu, Higėja ir Panacėja, taip pat šaukiuosi liudininkais visus dievus ir deives“, kas šiandien keistai nenuskambėtų gal tik Naisių žinyčioje.
Bet jei jau valdžios Tuštutei, kuriai pinigai, skirtingai nei gydytojams ir slaugytojoms, teisėtai yra pagrindinis dalykas, taip reikia antikinių rėmų, tai Hipokrato priesaika nesako, kad gydytojas privalo dirbti už dyką.
Kaip tas daktaras, kuris „kovidinėje“ ligoninėje už balandį gavo pustrečio karto mažesnę algą nei už kovą. Arba tie kai kurių didžiųjų ligoninių anesteziologai, kurie, ruošiantis COVID-19 ligonių antplūdžiui, kovą buvo paleisti savaitei namo, o dabar aria po 12 valandų kasdien. Kad atidirbtų prastovas. Ką kalbėti apie tuos medikus, kurie po kontaktų su užsikrėtusiais privalėjo dviem savaitėms karantinuotis ir automatiškai prarado gabalą algos.
Hipokrato priesaikoje nepasakyta, kad gydytojai privalo klausytis ciniškų premjero juokelių „varykit į Londoną“ ar valstybės lygio ekstremalo ištarų, kad medikai, tik pažiūrėkit, skraido į užsienius, todėl parsiveža ir platina virusą. Jei ką ir verta iš tos priesaikos paminėti, tai nebent šį sakinį: „Visada būsiu korektiškas savo kolegoms.“
Sakinį, kurį pamiršo Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas. Arba jis nebelaiko savęs gydytoju, per žemas lygis gal jau. Todėl jo šaika ir gauna per karantiną šiandien net tūkstančiams verslininkų neįkandamų piniginių priedų.
Įeiti lengva, išeiti – sunku. Tinka ne tik okupantams, bet ir karantinams. Ypač prieš Seimo rinkimus. Vis daugiau balsų, klausiančių, kada Lietuva išeis iš karantino? Ar Vyriausybė turi kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų nutrauktas karantinas, kaip įvyko Estijoje, Slovėnijoje?
Net premjeras tegu ir netiesiogiai, bet pripažino, kad jei bus antroji pandemijos banga, visos ekonomikos jis nebeišjungtų. Antrajam išjungimui tiesiog nebėra pinigų. Antai Vyriausybei leidus naudoti „Sodros“ sukauptą 605 mln. eurų rezervą, iki penktadienio išleista 114 mln. Eurų.
„Sodros“ direktorė sako, kad trečiojo ketvirčio pabaigoje pensijų rezervas ištirps iki nulio. Kitaip sakant, naujoji Vyriausybė dar šįmet turės skolintis pinigų pensijoms išmokėti. Kas bus, jei tai sutaps su antrąja pandemijos banga, geriau negalvoti.
Faktas, kad užveržus karantino kilpą, krašto ekonomika patyrė ir tokių nuostolių, kurių galima buvo išvengti. Sako Vyriausybės kritikai. Mini Latvijos, Švedijos ir Japonijos pavyzdžius.
Kita vertus, tikėtis iš lizinginio premjero ir jo „profesionalų“ a la Narkevičius ar Tamašunienė šalto proto tuo metu, kai visas pasaulis užsidarinėjo antruoju kosminiu greičiu, būtų nelogiška ir net neteisinga. Kai kurių ekonomikos sektorių šelpti nebūtų reikėję, bet, būdama eksportine valstybe, Lietuva ne kažką būtų laimėjusi iš to, kad vidaus rinkai nebūtų išjungtas deguonis.
Liberalesnę tvarką turėjusios Švedijos ūkio pavyzdys tai patvirtina. Nuostoliai ir ten milžiniški. Globalizmas veikia abiem kryptimis. Išjungus visų šalių ekonomikas gerovės oazių būti negali.
Tačiau ko tikrai buvo galima išvengti per pandemiją, kurios Lietuvoje realiai nebuvo, ir tai nebūtų kainavę nė euro, greičiau padėję sutaupyti kokį milijardą, tai valdžios nuolatinio melo ir chamiškumo.
O tai tapo norma kalbantis su gydytojais ir slaugytojais, vertinant verslininkus, niekinant tai grįžtančius emigrantus, tai vyresnius žmones. Apskritai Lietuva bene pirmą kartą susidūrė su niekieno nevaržomu ir be galo įžūliu Vyriausybės siautėjimu, išreikšto ar ne to paties Narkevičiaus fraze – ką norim, tą ir darom.
Karbauskio valia Seimą patraukus į šalį, ministrų kabinetas taškosi pasiskolintais milijardais, mėgaujasi draudimais ir pomėgiu visur kur demonstruoti valdžią ar tiesiog blizgintis ekranuose.
Valstiečiai, priešingai nei žadėjo savo penkių darnų programoje, kurioje prieš rinkimus prisiekė, kad „mes būsim kitokie, nei visi prieš tai šalį valdžiusieji“, per karantiną galutinai tapo tokiais pat. Tik dar įžūlesniais, trivialesniais ir kvailesniais.
Apskritai tai ekonomikos išjungimas valstiečiams buvo paskutinė proga tapti kitokiais. Išgelbėti profesionalų „aurą“.
Reikėjo tik prikąsti palaidą liežuvį, išjungti karbauskinę-skvernelinę logorėją, kuri ima lietis vos tik užkliuvus už kokio grumsto ar gavus kankorėžį. Galėjo įtraukti į pandemijos valdymą ir svarstymus opoziciją, o taip pat finansų ir ekonomikos profesionalus, verslo lyderius. Vietoj to akivaizdžiai mėgavosi pasiimta neribota valdžia.
Vienas rezultatų: daug vyresnio amžiaus mokytojų ir gydytojų jau pasitraukė iš darbo rinkos. Gerai, jei juos būtų galima pakeisti jaunais. Bet šitie pasitraukė iš ten, kur ir taip jau trūko mokytojų, gydytojų, o ypač slaugytojų. Ką Vyriausybė darė, kad būtų kitaip?
Nieko. Priešingai, skatino atskirtį. Švietimo ir medicinos paslaugų problemos tapo opesnės. Kol kas jas dar maskuoja karantinas. Bet faktas, kad dar ketveri metai šiose srityse perniek. Kas gali būti baisiau valstybei, kai mokytojai ir medikai – priešingose valdžiai barikadų pusėse?
Graudžiausia, kad, regis, su tikrai nuoširdžiais ketinimais būti kitokiu į valdžią atėjęs Skvernelis, iš pradžių dar sugebėjęs laikyti distanciją nuo Karbauskio (Gretos Kildišienės ir kt. istorijos), dabar jau pats tapatinasi su visišku valstiečių dugnu. Šunadvokatauja tokiems nesimpatiškiems tipams kaip Narkevičius ir Šimas taip aistringai, tarsi tie būtų tikri premjero broliai.
Politikoje nesugebėjimas laikytis saugios distancijos sukelia tokių pat avarinių situacijų kaip ir greitkelyje. O pavojingai ir ten, ir ten manevruoja arba gerai apsinešę, arba tie, kurie yra šventai įsitikinę, kad bet kokiu atveju išsisuks, gali visus nupirkti.
Labai greitai tokie „valstybė – tai aš“ tampa didesniais už politikos taisykles, todėl leidžia elgtis chamiškai su kuo tik panorėję. Numes vargšams po kelis šimtus eurų, ir viskas pamiršta?
Paprastai sakoma, kad melo kojos trumpos. Bet melo kojos gali būti net labai ilgos. Garsus lenkų rašytojas W. Gombrowiczius kažkada yra pastebėjęs, kokią „specifinę jėgą ir išmintį gali suteikti melo, teroro ir nuoseklaus deformavimo mokykla“.
Toks teisinis režimas, kuris pratęstas iki birželio vidurio, regis, turi tokios mokyklos bruožų. Nežinom, ar skirta pagauti antrąją koronaviruso bangą, bet kad teks dar 133 dienas atlaikyti viltingos valstiečių valdžios priklausomybės nuo karantino ir melo bangą, kaip ir garantuota.