Taip, Europos Komisija šią savaitę pristatė Daugiametės finansinės perspektyvos (ES biudžeto 2021–2027 m.) ir Europos ekonomikos gaivinimo priemonių planą „Kita karta ES“, kuris remiasi Vokietijos ir Prancūzijos susitarimu.
Tik suma didesnė – net 750 mlrd. eurų, kurie bus skirti ES šalių atgaivinimui po koronakrizės. Juos skirstys (dalį dotacijų, dalį paskolų pavidalu) Europos Komisija, pagal šalių pateiktus projektus, kurie turės atitikti tam tikrus reikalavimus (Žaliojo kurso, skaitmenizacijos ar ekonomikos atsparumo didinimo tikslų įgyvendinimą).
Bet kokiu atveju tuos 750 mlrd. Europos Komisijai teks iš kažkur paimti, t. y. daugiausia pasiskolinti finansų rinkose, o po 2027 m. per tris dešimtmečius grąžinti. Skirtingai nei atrodo, Lietuvoje, Briuselyje nėra pinigų medžių sodų.
Tai iš kur pinigai skoloms grąžinti? Paprastas variantas: nuo 2027 m. didinant visų ES valstybių įmokas į biudžetą, mažinant išmokas (žemės ūkiui ar Sanglaudai) ir/ar perduodant Europos Komisijai teisę administruoti kai kuriuos mokesčius.
Bet prieš tai dėl viso to reikia sutarti ir suteikti įgaliojimus Europos Komisijai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų „dalinami“ tie milijardai.
Kad būtų paprasčiau suprasti, pasinaudokime daugiabučio renovacijos alegorija. Padėvėtą daugiabutį, kuriame gyvena 27 šeimos, nusiaubė audra ir namo administratorius (Europos Komisija) kartu su keliai įtakingesniais gyventojais (Vokietija ir Prancūzija) siūlo visiems imti bendrai paskolą bei renovuoti namą.
Tačiau tame daugiabutyje vieni gyveno ir tvarkėsi, pasikeitė langus ar radiatorius jau seniai, o kiti – atsipūtę kaip du paršiukai, šiaudais buvo apsikamšę, todėl nuo audros nukentėjo labiausiai. Taigi jų butams ir bus daugiausia išleista pinigų, o sumokėti daugiausia teks tiems, kurie kaip tas likęs trečiasis paršiukas (pasistatęs mūrinį namelį), rimtai žiūrėjo į savo buto priežiūrą ir ne taip smarkiai nukentėjo nuo audros.
Kuris iš paršiukų yra Lietuva? Toks per vidurį – lyg ir negirtuokliavo, tvarkėsi, bet Europos Komisijos prognozėmis Lietuvos ekonomika dėl koronakrizės kris 7,9 proc. BVP 2020 m. T. y. nukentės vos ne tiek pat, kiek pietinės ES valstybės, kuriose virusas ypač siautėjo ir kurios nors ir buvo turtingesnės, bet iki tol gyveno „palaidą“ gyvenimą.
Pagal Europos Komisijos planą, Lietuvai priskirta 3,908 mlrd. eurų subsidijų pavidalu ir 2,419 mlrd. eurų – paskolų. Viso – 6,327 mlrd. eurų.
Daugiausia iš 750 mlrd. gaus pietinės ES valstybės, labiausiai nukentėjusios nuo koronakrizės. O daugiausia sumokės valstybės, kurios įneša didžiausias sumas į ES biudžetą.
Tie, kurie darė ar bandė daryti savo daugiabučio renovaciją, žino, kokios peštynės laukia per „ES daugiabučio“ bendrijos susirinkimą. Bet skirtingai nuo daugiabučio renovavimo, kai nebūtinai turi pritarti visi jo gyventojai, Europos ekonomikos gaivinimo plano klausimu visos 27 šalys turi sutarti vienbalsiai ir greitai.
Be to, tam dar turi pritarti ne tik privilegijomis besimėgaujantis, bet ir įtakoti politiką bandantis Europos Parlamentas. Dar daugiau, jei daugiabučio renovacijai pritarti gali buto savininkas, tai gaivinimo planą turi ratifikuoti šalių-narių parlamentai – à la visi gyvenantieji bute.
Tarkim, ir jūsų uošvienė, kuri jau dešimtmetį kalba „kiek čia man liko vaikeli, kam man ta renovacija“ (dalyje ES šalių vyriausybės turi silpną ar išvis neturi daugumos parlamente). Arba uošvis, kuris dar nuo kolūkių laikų spjaudosi dėl bet kokių bendrų talkų (à la vietos euroskeptikai).
Daugelyje šeimų atsiras ir koks „tiesos ieškotojas“, kuriam idėja, kad renovaciją vykdys kažkoks neva „rubikoninis“ administratorius (Europos Komisija), kelia šiurpą. Kaip nebūtų keista, pastarųjų dviejų alegorijos personažų dvejonės yra visai teisėtos.
T. y. Europos ekonomikos gaivinimo planas atneš ir didesnę integraciją. Tai dar vieną žingsnis link vienos Europos valstybės, kartu šalims-narėms atiduodant dalį savo suvereniteto Briuseliui. Mat valstybės suteiktų teisę skolintis ir dalinti pinigus, o svarbiausia – rinkti ir administruoti tam tikrus mokesčius.
Dabar Europos Komisija siūlo praplėsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą, pasienio anglies dioksido mokesčio koregavimą, korporacijų ir skaitmeninių mokesčių perdavimą Briuseliui, nes jais padengtų dalį paskolos ir palūkanas.
Žinoma, šie įgaliojimai būtų suteikti tam tikram laikotarpiui, bet, kaip sakoma, nieko nėra amžinesnio nei laikina. Ir tai puikus precedentas eiti toliau. Tuo labiau, kad „kas pinigus moka, tas ir muziką užsako“.
Beje, netyla kalbos apie konferenciją dėl Europos ateities, kurioje turėtų būti svarstoma tolesnė ES sanglauda.
Taigi, tokia va nelengva ir daug klausimų sukelianti diskusija dėl ES daugiabučio renovacijos laukia ateinančiais mėnesiais. Jei pavyks ją patvirtinti, Ursulos von der Leyen Europos Komisija įeis į istoriją.
