Pavyzdžiui, atvykstamieji koncertai Paluknio aerodrome – dalyvavau jau pirmame koncerte ir po to buvusiuose. Koncertą klausyti ir stebėti galima tik iš automobilio, su kuriuo atvykstama. Viename automobilyje gali būti ne daugiau kaip du žiūrovai (šis apribojimas netaikomas šeimos nariams, jeigu pateikti atitinkami, tai įrodantys dokumentai). Automobiliai, kuriuose daugiau nei du žmonės (ne šeimos nariai), gali būti paprašyti palikti renginio teritoriją ir pinigai už bilietus negrąžinami. Tuo tarpu kavinėje sėdime jau po penkis, o būti automobilyje – daugiau nei dviem – negalima.
Kaip ir sprendimas dėl masinių renginių. Jau kurį laiką profesionalaus scenos meno atstovai kelia klausimą dėl galimybės vykdyti renginius, scenos profesionalai matuoja atstumus tarp kėdžių lauke, ir laukia, matydami vis laisvėjantį karantino režimą kituose sektoriuose. Vis daugiau žmonių, jau spėjusių apsilankyti kavinių lauko terasose, ir viduje prie staliukų, didžiuosiuose prekybos centruose ir jų prieigose, pasistumdę eilėse, nebūtinai laikėsi tų nustatytų metrų ar skaičiavo žmonių, kurie būriavosi aplink. Ir netgi be kaukių.
Didžiausia nelaimė yra tai, kad sprendimus susijusius su pagalba nukentėjusiam kultūros sektoriui priima žmonės, kuriems kultūra niekada gyvenime nebuvo artima, o šiuo metu yra tiesiog nesuvokiama ir baigiasi net neprasidėjusi. Nekalbu apie kultūros ministrą, kuriam tenka nešti savo kryžių. Kalbu apie tuos, kurie svetimus, t. y. skolintus pinigus, kišą į betoną ir mano, kad taip gelbsti kultūrą. Norisi pasakyti – atsibuskit, tačiau kartais pagalvoji, kad jiems nubudus gali būti dar blogiau.
Kartais girdžiu valdančiuosius sakant, jog masiniai renginiai gali tapti naujais viruso židiniai. Tikrai? Ar buvote pastaruoju metu prekybos centre ar „Senukuose“? Ar jūs iš viso kur nors buvote? Ar kalbat tik kad kalbėti? Tiek darbą pradėję muziejai, tiek bibliotekos, kol kas veikia be priekaištų – darbuotojai ir lankytojai deda pastangas, užtikrindami saugų apsilankymą įstaigose.
Kaip ir klausimas dėl vasaros lauko renginių – kaip gyvensime vasarą, kaip reiks elgtis vasaros renginius dar neatšaukusiems festivalių, koncertų organizatoriams ar įstaigoms, kurios yra suplanavusios, kad tokie renginiai vyks.
Nuo birželio 1-osios Lietuvoje siūloma leisti renginius iki 100 dalyvių uždarose ir iki 300 dalyvių atvirose erdvėse, vėliau palaipsniui dalyvių skaičių ketinama didinti tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse. Tačiau didelių renginių šią vasarą nebus. Kaip gyventi ir kokių išmokų tikėtis atšauktų festivalių organizatoriams, kurių renginiai geriausiu atveju įvyks tik kitąmet? Kaip jie pasitiks ir gyvens per vasarą? Nes keičiantis situacijai, gali nutikti ir taip, kad net ir tie keli šimtai nesusirinks į renginius. O jei, mokslininkų skaičiuojama antra viruso banga – ir vėl teks viską atšaukti?
Leidimas dirbti turi būti taikomas vienodai visiems sektoriams. Jei verslas gali, kodėl kultūra vis turi luktelti. Jei kažkokiais kriterijais vadovaujantis priimami vienokie ar kitokie sprendimai, kodėl manoma, kad lauko renginys virs tuo viruso židiniu?
Jau nesyk aptarėm, kad iš pažiūros kultūros sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pinigų davė. Bet pasigilinus – tai statybų sektorius bus gelbėjamas, tai meno žmonių stipendijoms pritrūksta. Nesu šios Vyriausybės atstovas, tenka darbuotis opozicijoj ir, žinoma, stebėti priimamus sprendimus. Kartais jie kelia klausimų: kodėl vienoks ar kitoks pinigų kiekis skiriamas meno ir kultūros individualioms stipendijoms negali būti didinamas nuo 2,7 mln. eurų, o 43 milijonai infrastuktūros gerinimui negali būti mažinami?
Manau, kad visi tie paskaičiavimai yra iš piršto laužti ir niekas mums jų nepaaiškins. Tačiau gal ir nereikia. Ko reikia, tai veikti vieningai ir kiekvienam kovoti savo fronte. Sunku būtų patikėti, kad mus supras, tačiau, kad išgirs – tai faktas. Nesustokime. Tai kaip gyvensime šią vasarą – priklauso tik nuo mūsų visų pastangų.
Protestuodami, kalbėdami vienu balsu kultūros žmonės pasiekė nemažai. Kartais užtrunka su išgirdimu, o gal juos nugirsta ne taip. Nors menas nėra verslas ar paslauga, kaip čia bandė užvadinti kultūrą teikiamame Kultūros pagrindų įstatyme, bet be kultūros – neišgyvensim. Ne veltui susirikiavo eilės, vos atidarius bibliotekas ir muziejus.
Kaip ir visiems turbūt aišku, apie ką kalba visos valstybės, kad šiuo laiku, išeinantiems iš karantino žmonėms ypač svarbi emocinė sveikata. O kultūros sektorius ypač prisideda prie jos kūrimo. Todėl norisi kuo sveikesnės vasaros – ir mums visiems, ir kultūrą kuriantiems.