Drąsus, principingas ir profesionalus STT ikiteisminis tyrimas parodė, kad Lietuvoje nebus neliečiamųjų. Tačiau vien jų pastangų arba tik šio, kad ir labai svarbaus STT ikiteisminio tyrimo tikrai nepakaks, kad teisinė sistema būtų išvalyta nuo asmenų, kurie vietoj to, kad atliktų savo pareigą tirti nusikaltimus, juos patys daro.
Reikia sutraukyti šešėlinį tinklą
Ir nusikaltimus vykdo pasinaudodami jiems valstybės suteiktu statusu. Jau ne pirmi metai girdime apie tai, kad tiriant stambias ekonomines ir finansines bylas neteisėtą, bet svarią įtaką jų eigai (neteisėtai nutraukti tyrimą ar nepagrįstai jį pradėti) daro šešėlinių tarpininkų tinklai. Dažniausiai tai buvę tos pačios FNTT pareigūnai, tapę advokatais ar konsultantais.
STT baudžiamojon atsakomybėn patraukė labai įtakingus asmenis tiek oficialioje teisinėje sistemoje, tiek ir neformalioje. Deja, ir tokia sistema, kaip pamatėme, valstybėje egzistuoja.
Kodėl vienos bylos nepakaks sistemos pokyčiams?
Buvęs kolega Seimo narys, kuris dabar yra išrinktas Joniškio rajono meru, o anksčiau buvo FNTT direktoriumi generolas Vitalijus Gailius taikliai pastebėjo, kad tokios korupcinės schemos galimos arba aukštesniesiems prokurorams jose dalyvaujant arba esant visiškam jų pasyvumui. Analogiškai yra ir FNTT struktūroje.
Deja, tai ką girdime iš korupcijos pažeistų institucijų vadovų kelia rimtą nerimą, kad nenorima spręsti sisteminės korupcijos problemos iš esmės, o bandoma viską nurašyti tik atskirų, neva pavieniui veikusių pareigūnų galimai nusikalstamai veikai.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis žada, kad atliks kai kurių bylų reviziją (neaišku kaip jos bus atrinktos), peržiūrės prokurorų specializaciją. Tai sveikintina. Tačiau itin svarbu ar bus įvertinta suimtų ir korupcija įtariamų prokurorų vadovų atsakomybė. Tai būtina padaryti.
Tuo metu FNTT direktoriaus Antoni Mikulskio tiek vieši pasiaiškinimai, tiek neveiklumas apskritai palieka šokiruojantį, slogų ir sovietmečiu dvelkiantį įspūdį.
FNTT direktorius A. Mikulskis nuolat painiodamas net savo dabartinę tarnybą su policija, kalbėdamas sovietiniais štampais, bandė savo spaudos konferencijoje prakišti mintį, kad neva ikiteisminis tyrimas įvyko tik jų dėka, nes jie parašė raštą į STT dėl suimto pareigūno (tai parodo ir FNTT imuniteto padalinio silpnumą, jei pati tarnyba nėra pajėgi ištirti korupciją savo gretose).
Tačiau ši generolo A. Mikulskio legenda buvo suniokota, kai žiniasklaidoje įtariamo jų pareigūno advokatas atskleidė, kad FNTT vadovybės siūlymu suimtas pareigūnas šiemet gavo ir generalinio prokuroro, ir vidaus reikalų ministro padėkas už nepriekaištingą tarnybą, o paskutinius tris praėjusių metų mėnesius FNTT direktoriaus įsakymu šiam tyrėjui mokamas buvo 30 proc. priedas už puikią tarnybą.
Nors generalinis prokuroras iškart nušalino tris korupcija įtariamus tyrėjus, FNTT direktorius A. Mikulskis to praėjusią savaitę nebuvo padaręs ir jo neveiklumo dėka valstybė korupcija įtariamam pareigūnui mokėjo alga tik už tai, kad jis sėdi kalėjime!
Adekvačios FNTT reakcijos nesulaukė ir žinia, kad dar vienas jų pareigūnas šiame korupcijos tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Bet nesėkmingą bandymą apsiginti aiškinant apie bendradarbiavimą tiriant šitą bylą dar būtų galima nurašyti tiesiog nevykusiems viešiesiems ryšiams, jeigu ne akivaizdus FNTT direktoriaus A. Mikulskio bandymas konferencijos metu visa tai dirbtinai sumenkinti iki vieno, neva eilinio pareigūno piktnaudžiavimo.
Žurnalistų paklaustas ar bus aiškinamasi dėl kitų pareigūnų ryšių (nes įtariamas tarpininkas turėjo daug ir plačių kontaktų su FNTT pareigūnais, tame tarpe aukštais) pasakė, kad tarnybinis tyrimas pradėtas tik vienas. Ir tik įtariamojo atžvilgiu.
Tačiau dar vienas atsakymas išvis pritrenkia. Žurnalistams paklausus apie problemas FNTT Kauno apygardos valdyboje ir jos viršininko Rolando Urbono ryšius su pagrindiniu bylos įtariamuoju advokatu Šarūnu Mickevičiumi: kodėl jų kontaktai tokie intensyvūs ir ar jie tinkamai deklaruoti, tesugebėjo atsakyti, kad jie.... „kartu dirbo“. Ir jokio įsipareigojimo išsiaiškinti ir pateikti atsakymus visuomenei.
Paskutinis įspėjimas FNTT
FNTT prie VRM purto nebe pirmas korupcijos skandalas, ši tarnyba stipriai atsilieka nuo profesionaliai veikiančios policijos ar STT. Jeigu FNTT vadovybė nesiims spręsti korupcijos ir neskaidrių ryšių bei įtakos byloms problemų, Seime gali tekti grįžti prie FNTT pertvarkos klausimo. Dabartinė byla turėtų tapti paskutiniu įspėjimu imtis veiksmų.
Visų pirma tiek generalinis prokuroras, tiek FNTT direktorius turėtų sudaryti specialias grupes, į kurias įtrauktų ir STT pareigūnus, kurios turėtų įvertinti situaciją ir užkardyti galimus tolimesnius neteisėtus veiksmus. Jos turi atlikti bylų ir kitus auditus korupcijos labiausiai paveiktose padaliniuose, visų pirma Kauno apygardos valdyboje ir Kauno apygardos prokuratūroje, spręsti dėl šių padalinių vadovų laikinos rotacijos.
Tiek generalinis prokuroras, tiek FNTT direktorius turėtų užklausti STT informacijos apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, kurie gali būti susiję su konkrečiomis bylomis, jų tyrimais, ikiteisminio tyrimo organizavimą pavesti kitam teritoriniam prokuratūros padaliniui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai.
FNTT vadovas turėtų paprašyti visų darbuotojų papildomai deklaruoti visus susitikimus su byloje figūruojančiais asmenimis, tai turėtų padaryti ir prokurorai, peržiūrėtos specializacijos, vykdoma rotacija tiriant bylas.
Sektinas pavyzdys yra Policijos departamento veiksmai: neseniai nustatę aukštą korupciją Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate iškart nušalino visus vadovus, atsiuntė laikinai šiam komisariatui vadovauti nepriekaištingos reputacijos pareigūnus iš centrinio padalinio, auditavo bylas. Šiandien neskaidrūs pareigūnai atleisti, patys palikę tarnybą arba tapo įtariamaisiais.
Deja, to paties tos pačios bylos akivaizdoje nebuvo padaryta Kauno apygardos prokuratūroje ir šiandien turime šio pasyvumo rezultatą – vėl to paties skyriaus, turėjusio kontroliuoti Kauno policiją, prokuroras suimtas jau FNTT korupcijos byloje.
Būtinas atidus parlamento dėmesys
Atskirų pareigūnų ir asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimus spręs nepriklausomi Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, kurie vadovauja šiam STT ikiteisminiam tyrimui. Ir čia nėra Seimo atsakomybės sritis, tačiau parlamentas ir jo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) negali nusišalinti nuo kitų, su pačia byla nesusijusių klausimų ir privalo vykdyti parlamentinę kontrolę.
Dėl to, kad STT pareigūnų darbas turėtų esminį poveikį, inicijuosiu STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus pakvietimą į Seimo NSGK, prašant komiteto nariams suteikti platesnę analizę dėl sisteminės korupcijos teisėsaugoje ir rekomendacijų kaip parlamentinės kontrolės pagalba galėtume paskatinti ir stebėti ar konkrečių institucijų vadovai imasi būtinų veiksmų.
Po to, siūlysiu nuosekliai kontroliuoti, kad tų, o taip pat mūsų suformuluotų, rekomendacijų būtų laikomasi korupcijos paveiktose teisėsaugos institucijose. Negalime leisti, kad dar vienas korupcijos skandalas teisėsaugoje baigtųsi tik atskirų asmenų, bet ne šešėlinės sistemos pašalinimu.
Reikalausiu, kad tiek FNTT direktorius A. Mikulskis, tiek vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė būtų iškviesti paaiškinti situacijos į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Prieš tai paprašysime rimtą operaciją vykdančios STT direktorių Ž. Bartkų suteikti platesnę analizę dėl korupcijos teisėsaugoje.
Korupcija, o tuo labiau sisteminė korupcija teisėsaugoje, yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Jeigu komitete tai nebus padaryta, ministrei teks ateiti pasiaiškinti į Seimo plenarinį posėdį.
Apgailestauju, kad ministrė apsiriboja tik komentarais žiniasklaidai, kai VRM vadovybė nelaukdama pati jau turėjo pavesti generaliniam inspektoriui atlikti tyrimą dėl situacijos FNTT ir įvertinti šios tarnybos vadovybę.
Deja, tai nepadaryta. Gal dėl to, kad maža paslaptis yra dabartinio FNTT direktoriaus glaudūs ryšiai su VRM valdančia Lenkų rinkimų akcija.
Struktūrinės problemos FNTT
Be operatyvaus korupcijos užkardymo, būtina imtis ir struktūrinių problemų, kurios skatina neskaidrius procesus tiriant ekonomines ir finansines bylas. Jų yra daug, paminėsiu tik kelias.
Viena jų yra ūkinės finansinės veiklos skyriaus pavaldumas FNTT teritorinių padalinių vadovams. Tai sudaro tiesioginę riziką ūkinės finansinės veiklos išvadų objektyvumui ir savarankiškumui. Sudaro prielaidas korupcijai apsibrėžiant įmonės tyrimo apimtis, trukmę ir pažeidimų vertinimą.
Be to, ūkinės finansinės veiklos skyrius atlieka ūkinius finansinius tyrimus ir pagal kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų policijos, muitinės įstaigų užduotis. Verta svarstyti šią funkciją perduoti nepriklausomam Lietuvos teismo ekspertizės centrui prie Teisingumo ministerijos.
Keista girdėti viešus įtariamųjų gynėjų pareiškimus apie tai, kad suimti prokurorai ar tyrėjai ikiteisminio tyrimo informacija galėjo dalintis su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra net advokatai bylose, nes yra draugai ar kartu dirbę asmenys.
Privalome nustatyti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys ne proceso dalyviams turėtų būti pripažįstami slaptais ar valstybės paslaptimi. Galima prekyba ikiteisminio tyrimo duomenis, selektyvus jų tekinimas suinteresuotiems asmenims privalo būti užkardytas, nes tai skatina korupciją ir neteisėtą prekybą ikiteisminiais tyrimais.
Turi būti sugriežtinta ikiteisminio tyrimo terminų kontrolė, tyrimai negali tęstis nežinia kiek laiko, tai tampa paskata korupcijai. Svarstytina, kad tarkime po šešių mėnesių sprendimą pratęsti ikiteisminį tyrimą suteiktų ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Turi būti įvertintas ir FNTT padalinių viršininkų atsakomybės nebuvimas už ikiteisminio veiksmus. Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad ikiteisminį tyrimą atlieka FNTT tyrėjas, o kontroliuoja prokuroras. Nei FNTT teritorinio ar specializuoto padalinio, nei šio jame esančio ikiteisminio tyrimo skyriaus vadovo kontrolės ir atsakomybės nėra, tačiau realiai bylose žodžiu duodami nurodymai ir taip vyksta kontrolė, tačiau ji formaliai tarsi neegzistuoja.
Verta svarstyti nuostatos įvedimą, kad už ikiteisminius tyrimus atliekamus toje įstaigoje atsako vadovas, kuris ir privalo teikti raštišką teikimą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo nutraukiant ar perduodant į teismą. Dabartinė situacija nėra tinkama, kai realiai tokie vadovai tėra „pilkieji kardinolai“, kurie vadovauja, bet teisiškai už nieką neatsako.
Nesiėmę veiksmų ir apsimetę, kad paskutinis itin aukštos korupcijos skandalas teisėsaugoje tėra pavienių nesąžiningų pareigūnų problema, tik pridengsime sistemines bėdas, kurios ir vėl po kurio laiko sprogs tokių tyrimų pavidalu. Tačiau iki to laiko nukentės daug nekaltų žmonių ir išsisuks ne vienas vertas būti patrauktas atsakomybėn.