Krizės akivaizdoje sustojusi ekonomika parodė, jog verslas – darbo vietą sau ir kitiems kuriantys žmonės – yra mūsų ekonominės gerovės garvežys. Negalime sau leisti stebėti, kaip smunka ekonomika, naudodami neefektyvius ir trumpalaikius sprendimus, paremtus draudimais, oportunizmu ir biurokratinio nelankstumo tradicijomis. Privalome atsisukti į verslą kuriančių poreikius, padėti, palengvinti ir, šiuo sunkiu metu, paremti.
Krizė atskleidė ir naujas galimybes, mes turime jas pamatyti greitai ir išnaudoti efektyviai. Lankstumas ir naujų galimybių įsisavinimas padės mums greičiau atsistoti ant kojų ir suteikti daugiau galimybių žmonėms ateinančiam dešimtmečiui.
Siūlome veiksmų planą nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu, kurio būtų galima imtis dabar, kad įveiktume COVID-19 sukeltus ekonominius iššūkius. Išskiriame pagalbą žmonėms, pagalbą verslams ir krizės teikiamas galimybes. Dalį įstatymų projektų jau esame registravę Seime, kitus sprendimus kviečiame priimti Vyriausybę, na, o savivaldybėms teikiamus pasiūlymus įgyvendiname Vilniaus miesto savivaldybėje.
Pagalba žmonėms
Nacionaliniu lygiu:
Sumažinkime su darbo santykiais susijusį GPM iki 15 proc. visiems. Šiuo metu galioja keli GPM tarifai – 15, 20, 27, o nuo kitų metų jais bus apmokestinta dar didesnė dalis atlyginimų: pavyzdžiui, šiuo metu 32 proc. tarifas taikomas uždirbantiems virš 84 VDU, kitąmet – jau 60 VDU. Dabar ne laikas mokesčių didinimui.
Atšaukime 32 proc. GPM tarifo taikymą. Jį taikant yra prarandamas aukštos kvalifikacijos specialistų pajamų apmokestinimo patrauklumas, nes taikomą „Sodros“ lubų naudą eliminuoja papildomas apmokestinimas GPM. Mums reikalingas konkurencingumas.
Didinkime prastovų kompensacijas taip, kad šios viršytų nedarbo draudimo išmokas. Svarbiau išsaugoti darbo vietas, o ne didinti nedarbo išmokas gaunančių skaičių. Kompensuokime prastovas ir daugiau uždirbusiems, pavyzdžiui, 50 proc. pajamų iki mokestinių lubų SODROS/GPM (84 VDU). Dabar subsidijos darbo užmokesčiui dydis susietas tik su minimaliu darbo užmokesčiu.
Netaikykime apribojimų skiriant išmokas individualia veikla užsiimantiems asmenims, jei asmuo užsiima ne tik individualia veikla, bet ir turi darbo santykių, o iš jų gaunamos pajamos žmogui nesudaro esminės pajamų dalies.
Savivaldybėse:
Neskaičiuokime delspinigių už karantino laikotarpiu pradelstus komunalinius mokėjimus.
Atidėkime mokėjimus už komunalines paslaugas.
Atleiskime nuo mokesčio už darželius, papildomo ugdymo būrelius savivaldybės įstaigose, jei paslaugos nevyksta normalia apimtimi.
Sudarykime galimybę eiti palaipsniui į atsidarančius darželius pirmiausiai dirbančiųjų (ne nuotoliniu būdu) vaikams.
Suaktyvinkime ir išplėskime viešuosius darbus, surasti naujas jų formas, kad žmonės galėtų turėti pajamų atlikdami reikalingas visuomenei funkcijas.
Pagal savivaldos galimybes įgyvendinkime socialinį paketą. Štai ką pavyko padaryti Vilniuje:
Vienkartinė pašalpa iki 975 Eur, kai vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 437,50 Eur, bendrai gyvenančių asmenų – 375 Eur kiekvienam žmogui. Periodinė pašalpa iki 117 eur/mėn., kai darbingo amžiaus vilniečiai neturi jokio pajamų šaltinio arba jų vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės nei 156,25 Eur. Atskirais sprendimais – įsiskolinimo už komunalinius mokėjimus padengimas.
Pagalba verslams
Nacionaliniu lygiu:
Pagalbos verslui paketą administruokime greičiau: sumažinkime reikalavimus ir kriterijus verslui iki minimalių, administruokime paramą geriau prisitaikiusių organizacijų pagalba, pavyzdžiui, VMI.
Reikšmingiau vykdykime mokesčių atidėjimą: nuo 6 iki 12 mėnesių: pelno mokesčio ir GPM (individualią veiklą vykdantiems) sumokėjimą perkelkime į 2021-uosius deklaruojant 2020 m. rezultatą, už 2019 m. apskaičiuotą mokestį būtų galima sumažinti 2020 m. patirtu nuostoliu. PVM mokėjimą atidėkime bent 6 mėnesiams, laikotarpį pratęsiant toms PVM sumoms, kurių tiekėjas negavo iš pirkėjo. Ir ateityje PVM mokėjimo prievolę nustatykime ne nuo sąskaitos išrašymo, o nuo pinigų gavimo dienos. Vykdykime greitą PVM permokų grąžinimą – bent 6 mėnesius sprendimai dėl prašymų grąžinti PVM galėtų būti priimami automatiškai, be VMI tyrimo.
Skubiai parenkime atskirą pagalbos paketą, skirtą naujų eksporto rinkų paieškai. Daugybei verslų teks ieškoti naujų eksporto krypčių, o šalies eksportas yra mūsų ekonomikos variklis.
Pagalbos priemones skirkime atskirai įvertinus nukentėjusių įmonių padėtį. Lanksčiau vertinkime kultūrinių, renginių, sporto įmones bei nevyriausybines organizacijas.
Palengvinkime sąlygas lauko viešojo maitinimo įstaigoms: nediskriminuokime dėl prekybos alkoholiu, palengvinkime sąlygas, kurias nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Parenkime atskirą paketą aviacijos industrijai, siekiant, kad po krizės Lietuva būtų konkurencingesnė skrydžių srityje ir atsitiestų be uždelsimo.
Nedelsiant paskirkime svarbius pareigūnus: Ekonomikos ir inovacijų ministrą/-ę bei nuolatinį Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą/-ę - visas viešasis sektorius negali drąsiai vykdyti pirkimų, nes Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojai vengia teikti išaiškinimus, kol neturi nuolatinio atsakomybę prisiimančio vadovo/ės.
Paruoškime pagalbos verslui planą ilguoju laikotarpiu. Jame galėtų atsirasti 0 proc. mokestis reinvestuojamam pelnui, taip pat paramos didesniems verslams mechanizmas – rekapitalizacijos fondas, kuris veiktų skaidriai ir greitai, o įmonės nebūtų spaudžiamos parduoti savo akcijas mainais už pagalbą.
Leiskime Vilniaus miestui greičiau įgyvendinti svarbius valstybei ir sostinei projektus: greičiau pritarti Vilniaus miesto bendrajam planui, greičiau patvirtinti Daugiafunkcio komplekso sutartį ir ją aktyviai palaikyti, sparčiau imtis planuojamo Kongresų centro statybos. Leiskime Vilniaus miesto savivaldybei išleisti obligacijas.
Savivaldybėse:
Neskaičiuokime nuomos, NT mokesčių, rinkliavų už laikotarpį, kai veikla draudžiama ar esmingai apribojama dėl karantino.
Atskirais komunalinių įmonių sprendimais – atidėkime mokėjimus už komunalines paslaugas.
Įgyvendinkime atskirą paketą viešojo maitinimo sektoriui: atsisakykime rinkliavų, palengvinkime ir liberalizuokime maisto furgonėlių veiklą, skatinkime gyventojus pirkti restoranų paslaugas į priekį. Dovanokime miesto viešąsias erdves lauko kavinėms – net ir toms, kurie neturi lauko kavinių licencijų.
Įgyvendinkime atskirą paketą kultūros sektoriui: atleiskime nuo mokesčių, suteikime finansinę pagalbą, daugiau erdvių kultūrai.
Neskaičiuokime rinkliavų už verslo liudijimus arba sumažinkime jas veikloms, jei jas labai paveikė apribojimai dėl karantino, nors karantinas tokios veiklos tiesiogiai ir neapribojo, pavyzdžiui, dalinimosi ekonomika, lauko reklama.
Sukurkime informacinį paketą įmonėms: kaip saugiai grįžti į biurus ir apsaugoti savo darbuotojus ir klientus.
Įgyvendinkime išsamų paklausos didinimo priemonių paketą: savivalda ir jos įmonės vykdytų ekspansyvų pokriziniam laikotarpiui reikalingų darbų užsakymą; peržiūrėtų biurokratines kliūtis; laiduotų dalį gyventojų imamų paskolų renovacijai ir daugiabučių namų aplinkos tvarkymui (tam reikalingi nacionaliniai teisės aktų pakeitimai); aktyviai reklamuotų pramogų, kultūros, sveikatingumo sektorius, inicijuotų vidaus turizmo kampaniją.
Krizės galimybės
Nacionaliniu lygiu:
Visas valstybės, savivaldybių, notarų paslaugas teikime nuotoliniu būdu. Nesvarbu, kur esi – namuose Lietuvoje ar bet kur pasaulyje – viską būtų galima susitvarkyti elektroniniu būdu. Nuo socialinių išmokų iki būsto įsigijimo. Visiškai atsisakykime popierinių dokumentų siuntimo paštu.
Padėkime sugrįžusiems emigrantams ir jaunimui įsidarbinti bei kurti verslą: suteikime 50 proc. GPM 2 metams asmenims, kurie paskutinius penkerius metus negavo reikšmingų darbo pajamų Lietuvoje.
Įveskime Enterprise investment scheme ir Seed Enterprise Investment Scheme, paskirkime Chief Technology Officer (CTO) poziciją Vyriausybėje, atsakingą už spartesnį, sklandesnį ir efektyvesnį skaitmeninių sprendimų įgyvendinimą viešajame sektoriuje.
Iš esmės reformuokime verslą prižiūrinčias įstaigas, jas sujungiant ir supaprastinant reguliavimą – juk tikslas yra konsultuoti, o ne bausti.
Visiškai panaikinkime biurokratiją (kontroliuojančias institucijas, registravimąsi ir pan.) mikroverslui, kai žmogus pats parduoda savo pagamintus daiktus ar paslaugas. Mokesčių mokėjimui leiskime tiesiog atsidaryti atskirą sąskaitą. Vykdyti apskaitą bei sumokėti mokesčius turi būti itin paprasta.
Paruoškime švietimo įstaigas radikaliam pokyčiui: informacinių technologijų dėstymui, kaip trečiai Lietuvos moksleivių kalbai.
Pasirenkime ateities ekonomikos planą, kuris padėtų ugdyti ir pritraukti talentus, skatintų diegti ir kurti inovacijas, o Lietuvoje būtų sukuriama daugiau aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų. Tokį planą mes jau atskirai ir išsamiai aptariame Laisvės partijos švietimo ir ekonomikos Seimo rinkimų programose.
Savivaldoje:
Visas paslaugas suteikime nuotoliniu būdu.
Apmokykime mokytojus IT ir suteikime jiems pagalbą. Štai Vilniuje įvyko beprecedenčio masto – beveik 14 000 mokytojų (o t. y. 2 kartus daugiau nei apskritai yra Vilniuje) mokymai ir IT pagalba pradedant nuotolinį mokymą Vilniaus švietimo įstaigoms.
Kofinansuokime jau egzistuojančias IT mokymosi platformas (bit&byte, Sourcery akademija, etc.) kad būtų galima operatyviai pritaikyti ir be darbo likusiems suaugusiems.
Parenkime perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programas karantino ir COVID-19 viruso pandemijos mieste labiausiai paveiktoms profesijoms.
Sustiprinkime civilinės saugos kompetencijas: įgyvendinkime saugaus miesto mokyklos reformą, steikime savivaldybių civilinės saugos rezervo sandėlius.