Reikia pripažinti – afera susukta meistriškai. Valdantieji prieš rinkimus žada išdalinti milijonus bene aktyviausiems savo rinkėjams ir tuo pat metu užčiaupia burnas kritikams. Juk kas iš oponentų išdrįs kritikuoti išmokas pensininkams, kuriais Lietuvoje tikrai rūpinamasi per mažai – mūsų senjorų pensijos bene mažiausios iš visų Europos Sąjungos šalių.

Nesvarbu, kad „valstiečių“ argumentas neva COVID-19 pakenkė senoliams, nes šie negalėjo lankytis parduotuvėse ir pasinaudoti jų akcijomis, turėtų būti įtrauktas į dešimtmečio anekdotų topą. Kaip ir abortų liekanos skiepuose.

Vis dėlto, kažkas turi garsiai pasakyti, kad visa tai – afera. Artimiausioje ateityje nei Lietuvos pensininkų, nei vaikus auginančių šeimų, nei neįgaliųjų ar kitų pažeidžiamų visuomenės grupių gyvenimas negerės. Atvirkščiai, bus tik sunkiau, nes, dėl pandemijos sukeltų pasekmių, sustojus ekonomikos augimui, žlungant verslams ir augant bedarbių eilėms, mokesčių bus surenkama žymiai mažiau. Tai reiškia, kad ir pinigų pensijoms, pašalpoms ir kitoms išmokoms bus mažiau. O kainos, deja, augs.

Ką reikėtų daryti, kad to išvengtume? Turėti aišku planą, kaip skatinti ekonomiką. Pasirūpinti ne tik vienkartinėmis išmokomis, bet ir realia pagalba kur kas platesniam ratui šiuo metu į bėdą patekusių žmonių. Remti smulkųjį ir vidutinį verslą bei savarankiškai dirbančiuosius, užtikrinti darbo vietų išsaugojimą. Trumpinti pinigų kelią iki gavėjo, nes dabar klestinti biurokratija nužudo bet kokias pastangas gauti paramą ir išgyventi.

Iš kur tam gauti pinigų? Nedelsti skolintis, nes palūkanos šiuo metu tikrai labai mažos – tai vienbalsiai pripažįsta finansų ekspertai. Tuo tarpu nauda šalies ekonomikai galėtų būti milžiniška. Žinoma, jei tik būtų parengtas protingas planas, orientuotas į ilgalaikę perspektyvą. Deja, jo nėra. Yra tik siekis bet kokia kaina išlikti valdžioje.

Ar tai gali pasikeisti? Tik tuo atveju, jei visi suprasime, kad mus mulkina nuogi karaliukai. Ir nebijosime to garsiai pripažinti.