Perspektyviausias būdas rasti reikalingus sprendimus – gręžtis į naujoves, drąsiai žengiant nepramintais keliais, kuriuos stabilumo laikotarpiu rinktis nedrįsta ar žvelgta į juos su nenoru ką nors keisti. Šiandien tai jau būtinybė – kito kelio nėra. Vienas tokių perspektyvų pavyzdys – dinamiškas pluoštinių kanapių sektorius, Lietuvoje netrukęs išaugti jį ribojančio griežto teisinio reglamentavimo rūbą.
Pluoštinė kanapė nėra narkotinis augalas. Jos auginimas Lietuvoje įteisintas jau 2014 metais; iki tol buvome vienintele šalimi ES ir Europoje, kur šis augalas buvo už įstatymo ribų, ir net sulaukėme Europos Teisingumo Teismo pagrūmojimų dėl neteisėto draudimo auginti ES leidžiamus augalus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos.
Šiandien galime stebėtis staigiu Lietuvos verslo šuoliu šioje srityje. Pernai pagal pluoštinių kanapių plotus, viršijusius 9 000 hektarų, tapome antri ES po Prancūzijos. Dar labiau stebina platus spektras inovatyvių sprendimų, leidžiančių panaudoti šį augalą kaip žaliavą.
Staigus industrijos proveržis – puikus naujų galimybių išnaudojo pavyzdys
Augalo panaudojimas nuo išskirtinių maisto produktų ir kokybiškų kosmetikos gaminių iki statybinių medžiagų, šilumine varža nenusileidžiančių geriausiems medienos rąstams, kanapinių drabužių, avalynės ir kitų kanapinės tekstilės gaminių – išvardytais pavyzdžiais toli gražu neapsiriboja. Nuolat ieškoma naujų aplinkosauginių sprendimų; iš kanapių celiuliozės jau kuriami kompostuojant suyrantys bioplastikai, greit pakeisiantys neperdirbamus plastikus, kurių atsisakoma sprendžiant globalias taršos problemas.
Tai neginčijamai įrodo, jog turėdami noro, veržlumo, entuziazmo ir atkaklumo, Lietuvos verslo žmonės puikiai geba pasinaudoti galimybe, atskleisdami kūrybinį ir pramoninį potencialą. Tai įkvepiantis pavyzdys ir kitiems sektoriams, patvirtinantis jog gebame užšokti naujovių ant bangos ir ją suvaldyti, teikiantis vilties užtikrintai pakilti iš krizės.
Išbadydami naujas sritis, konkurencingai verždamiesi iš besivystančios rinkos, ir pramušdami sienas į naujausių galimybių vandenynus, gabūs ir kūrybiški mūsų gamintojai neįtikėtinu greičiu braunasi pirmyn, siekdami užkariauti aukštos pridėtinės vertės produktų iš pluoštinės kanapės gamybos viršukalnes! Mane, kaip šio pasiteisinusio pirminio įstatymo rengėją, įkvepia ir toliau stengtis atverti kelius naujoms perspektyvoms.
Nauja įstatymo redakcija leis naudoti visą pluoštinės kanapės augalą
Akivaizdu, kad pirminis, griežtai apribotas pluoštinių kanapių reglamentavimas Lietuvoje jau seniai gerokai varžo bręstančią rinką. Apsiribojimas vien sėklų, pluošto ir pačių kanapių auginimu šalia kitų augalų pastarųjų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų, jau tolima praeitis.
Mokslas ir pramonė sparčiai nušuoliavo, įpareigodami praplėsti augalo panaudojimo ribas. Juolab, kad sparčiai modernėjančių technologijų pagalba atrandamos vis naujos pluoštinių kanapių savybės, aktualios ne tik pramonei, bet ir aplinkosaugai, žmogaus sveikatai. Dalį produktų reikia ištraukti iš pilkosios teisinio reguliavimo zonos, užtikrinant pajamas ūkininkams, gamintojams, prekybai ir papildomas įplaukas į šalies biudžetą.
Tad su kolegomis parengėme įstatymo pataisas, įteisinančias viso pluoštinės kanapės augalo perdirbimą ir naudojimą, įskaitant stiebus, medieną, lapus, žiedynus ir žiedadulkes. Šiuo projektu yra sudaromos sąlygos kurti aukštą pridėtinę vertę, prasiveržti į platesnes pasaulio rinkas, bei spręsti klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos klausimus.
Naujoji įstatymo redakcija išveda pluoštinę kanapę ir iš 1961 m. tarptautinės narkotikų konvencijos nuostatų aklavietės. Pastaroji yra taikoma tik narkotinėms kanapėms, laiduojant jų auginimą pluošto, sėklų sodininkystės tikslais, tačiau griežtai užkertant kelią neteisėtam augalo lapų naudojimui.
Tačiau pluoštinė kanapė nėra ir net negali būti narkotinis augalas. Ji niekuomet nebuvo naudojama svaiginimosi tikslais, kadangi joje esančios psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabiniolio (THC) kiekis yra labai mažas – iki 0,2 procento. Narkotinėse kanapėse THC kiekis siekia nuo 1 iki 20 procentų, kartais net daugiau.
Reikia pastebėti ir tai, kad Lietuvoje leidžiama auginti tik tas pluoštinių kanapių veisles, kurios yra įtrauktos į ES Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą. Daugelyje šių veislių THC kiekis yra net žemesnis, dažnai nesiekiantis nė 0,1 procento.
Prognozuojami optimistiniai ekonominio efekto lūkesčiai
Remiantis dar ikikriziniu laikotarpiu Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos pateiktais skaičiavimais, leidus perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą tiesioginės užsienio investicijos jau 2020–2021 metais išaugtų iki apie 290 mln. Eurų; vietos gamintojų investicijos padidėtų 10 mln. eurų, būtų sukurta 1,100 aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų. Tai atneštų papildomus 15–20 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir papildomus 10–15 mln. eurų pelno mokesčio, taip pat sukurtų 850 mln. eurų naudos dėl multiplikatoriaus efekto.
Priėmus įstatymą, vieno pluoštinių kanapių hektaro generuojamos pajamos Lietuvos ūkininkams išaugtų kelis kartus. Lietuvoje jau šiandien sėkmingai dirba kelios perdirbimo įmonės; tikėtina, kursis naujos, todėl tai puiki galimybė realizuoti produkciją palankiomis kainomis. Kas ypač svarbu verslui atsitiesiant po koronaviruso sukeltos krizės padarinių.
Negalėdami perdirbti viso augalo neišnaudojame ir apie 80 proc. globalios rinkos galimybių. Todėl iki šiol balansavome žemos pridėtinės vertės grandinės dugne, atiduodami didžiausią vertę supirkėjams bei gamintojams Europoje ir JAV, tarp jų –mūsų kaimynei Lenkijai, dabar jau ir Latvijai.
Nepaisant proveržio, patirties, perspektyvų vis dar atsiranda nepagrįstų baimių. Ieškotame sutarimo atverti kelius neribotam galimybių proveržiui. Komitetuose ištobulintos įstatymo pataisos, naujos įstatymo redakcijos pavidalu tai ir garantuoja. Projektui pritarta po svarstymo, jis po notifikavimo Europos Komisijai, atsižvelgus į pastabas ir keletą papildomų Seimo narių ir teisininkų korekcijų, tikiuosi, bus priimtas dar šios kadencijos Seimo. Nepagrįsti trukdžiai ar įtarumas šiandienos situacijoje negali būti pateisinami.