Nors niekas neabejoja, kad KT teisėjo pareigos yra aukščiausia profesionalaus teisininko karjeros pakopa, kandidatai į šio garbingo teismo teisėjus dažnai parenkami ir svarstomi, vadovaujantis politiniais motyvais ir kitais principais, neteikiant pirmenybės kandidatų profesionalumui, teisinio darbo patirčiai, jų indėliui į teisės mokslą.

Konstitucijos 103 straipsnyje tik lakoniškai yra nurodoma, kad atnaujinant KT vienu trečdaliu, po tris kandidatus į KT teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Taip pat Konstitucija nustato, kad šio teismo teisėjai turi būti nepriekaištingos reputacijos bei turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

KT įstatymo 5 straipsnyje papildomai yra numatyta, kad kandidatų į KT teisėjus pavardės iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje ir kad Seimui teikiamas KT teisėjų ir pirmininko kandidatūras svarsto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas uždarame posėdyje ir po to savo nuomonę pateikia Seimui.

Akivaizdu, kad tokio teisinio reguliavimo, parenkant asmenis į šias svarbias ir atsakingas pareigas, nepakanka: būtinas atrankos procedūrų reglamentavimas KT įstatyme arba specialiame teisės akte, sudarymas sąlygų atrankos procedūrose dalyvauti platesniam kandidatų ratui, aiškių kandidatų atrankos kriterijų (prioritetų) nustatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad KT teisėjus skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turėtų pateikti Seimui ne po vieną, o bent po kelis kandidatus. Tokių procedūrų įvedimas ženkliai prisidėtų prie KT teisėjų skyrimo procedūros skaidrumo ir objektyvumo.

Skiriant žemesnio rango teisėjus, yra numatyta gana detali kandidatų atrankos procedūra, reglamentuota Teismų įstatyme ir kituose teisės aktuose. Prezidento kanceliarija paskelbia atranką Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Kandidatų sąrašo sudarymui paprastai nustatomas 14 dienų arba 2 mėnesių terminas.

Pasibaigus šiam terminui, Nacionalinė teismų administracija pagal Prezidento kanceliarijai adresuotus prašymus ir bazių duomenis sudaro ir pateikia Prezidento kanceliarijai atrankoje ketinančių dalyvauti asmenų sąrašą. Prezidento kanceliarija, gavusi atrankoje ketinančių dalyvauti asmenų sąrašą, priima atitinkamą sprendimą ir po to atrankos procedūra tęsiama Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje.

Taigi, pirma, atrankoje gali dalyvauti visi pageidaujantys ir atitinkantys nurodytus kriterijus asmenys, antra, atranka vykdoma etapais, tokiu būdu sudaroma galimybė atrankos procese visapusiškai įvertinti kandidatų tinkamumą tam tikro teismo teisėjo pareigoms užimti.

Nuo 2020 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Teismų įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta atranka ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų pareigas (iki tol kandidatūras į LAT teisėjus parinkdavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentui pasiūlydavo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas).

Netgi skiriant teisėjus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų pareigas yra organizuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais reglamentuota atrankos procedūra, kurioje visi asmenys, atitinkantys teisės aktuose nustatytus kriterijus, turi galimybę pateikti paraiškas ir dalyvauti atrankoje.

Skyrimo į KT teisėjus tvarka yra ydinga, nes joje neturi jokių galimybių dalyvauti asmenys, kurie nors ir atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, yra aukščiausio lygio teisės praktikai ir mokslininkai, bet jų nepasiūlė atitinkamo rango politikai.

Be to, teisės aktuose nereglamentavus atrankos procedūrų ir jų neatliekant, lieka neaišku, kodėl politiko pasiūlytas kandidatas yra pranašesnis už kitus jo kolegas. Atsižvelgiant į KT ypatingą vaidmenį, išskirtinis dėmesys atrenkant kandidatus turėtų būti kreipiamas į praktinio bei mokslinio darbo turinį, pirmenybę teikiant tiems teisininkams, kurie tiesioginiu praktiniu ilgamečiu darbu, nagrinėdami atitinkamas bylas, įgijo teisinio darbo stažą, bei teisės mokslininkams, kurių moksliniai darbai atitinkamoje teisės srityje yra pripažinti ir vertinami.

Pradėjus galioti atrankos procedūrai skiriant LAT teisėjus, skyrimo į KT teisėjus tvarka liko vienintelė, kurioje kandidatai į teisėjus parenkami tik subjektų, turinčių teisę siūlyti kandidatus, nuožiūra, t. y. be skaidrios atrankos procedūros.