1. Veikime greitai

Norint išgelbėti degančią ekonomiką reikia lyderystės ir jos turėtų būti daugiau ne tik Seime, bet ir Vyriausybėje. Skandalinga yra tai, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra vis dar be ministro.

Iš 5 mlrd. eurų Vyriausybės paskelbto ekonomikos gelbėjimo paketo, realiai skatinimo priemonėms skiriama 2 mlrd. Vyriausybė šių lėšų buvo nepasiruošusi operatyviai administruoti: verslai atsakymų dėl paskolų, garantijų ir kompensacijų laukia savaitę ir daugiau. O per tokį laiką galima ir užsidaryti. Institucijos neveiks gerai iš inercijos, jeigu nebus politinės lyderystės – aktyvaus ministro.

Akivaizdu, kad dalis paramą dalinančių organizacijų yra mažos ir negali pakelti didelės apkrovos. Norint veikti greičiau, reikia naudoti VMI turimus administravimo mechanizmus, nes ji yra prisitaikiusi dirbti su šimtais tūkstančių žmonių iškart. Neįtikėtina, kad iki šiol nebuvo rasta susikalbėjimo ne tik tarp IT sistemų, bet ir tarp aukštas pareigas užimančių valstybės tarnautojų.

2. Nereikalaukime verslo sunešioti geležines klumpes

Kriterijai gauti paramą verslui iki šiol buvo per griežti, o jie turėtų būti minimalūs. Spėkite, koks vienas pirmųjų klausimų buvo pildant „Invegos“ paraišką? Kokia yra Jūsų apyvarta. Tai jeigu esi smulkus ir esi uždarytas, tu gali neturėti apyvartos visai, o tai reiškia ir negauti paramos. Reikalavimų ir biurokratijos iki šios savaitės buvo kur kas daugiau. Taigi nenuostabu, kad išmokėta tik 10–20 proc. priemonėms skirtų lėšų.

Prastovos, atrodo, veikia neblogai. Būtina didinti jų kompensacijas. Tai turi būti padaryta taip, kad neapsimokėtų išeiti iš darbo ir imti nedarbo išmoką. Būtina išlaikyti ir geriau apmokamas darbo vietas, todėl reikėtų kompensuoti dalį prastovos metu netenkamų pajamų ir daugiau uždirbusiems.

3. Palikime daugiau pinigų žmonių kišenėse

Sumažinkime su darbo santykiais susijusį GPM visiems iki 15 proc. Noriu priminti, kad ši valdžia įvedė kelis naujus GPM tarifus – 20, 27 ir 32 proc., o nuo kitų metų jais bus apmokestinta dar didesnė dalis atlyginimų. Dabar ne laikas mokesčių didinimui.

Nepamirškime, kad mums bus svarbus konkurencingumas. Taigi reikalinga atšaukti 32 proc. GPM tarifo taikymą. Jį taikant yra prarandamas aukštos kvalifikacijos specialistų pajamų apmokestinimo patrauklumas, nes taikomą „Sodros“ lubų naudą eliminuoja papildomas apmokestinimas GPM.

4. Palikime daugiau pinigų verslo kasoje

Šiuo metu puikiai veikia mokesčių atidėjimas įmonėms, tačiau jis truks tik 2 mėnesius po karantino. Mokesčius verslui reikėtų atidėti reikšmingiau – nuo 6 iki 12 mėnesių. Būtina atidėti pelno mokesčio ir GPM (individualią veiklą vykdantiems) sumokėjimą: perkelti į 2021-uosius deklaruojant 2020 m. rezultatą, už 2019 m. apskaičiuotą mokestį būtų galima sumažinti 2020 m. patirtu nuostoliu.

PVM mokėjimą reikėtų atidėti bent 6 mėnesiams – laikotarpį pratęsiant toms PVM sumoms, kurių tiekėjas negavo iš pirkėjo. Reikia vykdyti greitą PVM permokų grąžinimą – bent 6 mėnesius sprendimai dėl prašymų grąžinti PVM galėtų būti priimami automatiškai, be VMI tyrimo.

Būtina paruošti ilgesnio laikotarpio pagalbos verslui planą. Jame galėtų atsirasti 0 proc. mokestis reinvestuojamam pelnui, taip pat paramos didesniems verslams mechanizmas – rekapitalizacijos fondas, kuris veiktų skaidriai ir greitai, o įmonės nebūtų spaudžiamos parduoti savo akcijas mainais už pagalbą.

5. Atsisakykime prastų idėjų

A) Nekurkime valstybinio banko, kuris pareikalautų milžiniškų investicijų (bent 1 mlrd. eurų). Toks grand projektas dar greičiausiai turėtų problemų su skaidrumu ir korupcija. Pagaliau reali reikšmė ekonomikai geriausiu atveju būtų po 1–2 metų.

B) Neplanuokime neadekvačių infrastruktūros investicijų. Didelių nepamatuotų infrastruktūros projektų inicijavimas ekonominę naudą atneštų tik nedidelei daliai verslų ir dirbančiųjų, nepadėtų sektoriams, labiausiai nukentėjusiems nuo krizės. Tačiau reikėtų spartinti jau suplanuotų ir patvirtintų mažesnių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, kaip tai daroma Vilniaus miesto savivaldybėje.

C) Neįveskime naujų mokesčių.