Vis dėlto, opozicijos vykdoma valdančiosios daugumos kontrolė yra neatskiriama demokratinės santvarkos sudedamoji dalis. Štai demokratijos lopšiu vadinamoje Didžiojoje Britanijos 1940 metais premjero Vinstono Čerčilio iniciatyva buvo sudarytas vieningas Karinis Vyriausybės kabinetas, į kurį buvo pakviesti ir opozicijos atstovai. V. Čerčilis suprato, kad be politinio elito vienybės kova su vokiečiais ir jų sąjungininkais bus sunki ir pragaištinga. Tačiau net britams sudarius vieningą Karo kabinetą, opozicijos vykdoma kontrolė niekur nedingo. Premjeras parlamente turėjo nuolat aiškintis ir atsiskaitinėti dėl nesėkmingų veiksmų Singapūre ar Šiaurės Afrikoje, nes tai neramino daugelį britų ir opozicija negalėjo šių klausimų atidėti į stalčių „geresniems laikams“.
Lietuvos atveju vieningo „Karo kabineto“ sudaryti tikrai nesiūlau. Tačiau valstybių sienoms užsidarius ir visiems supratus, kad vienas nuo kito niekur nepabėgsime, privalome išlikti vieningi ir įsiklausantys. Juolab, kad teisingi ir reikalingi valdančiųjų sprendimai visada buvo palaikomi: prasidėjus Seimo pavasario sesijai, Seimo pirmininkas viešai nustebo, kaip vieningai parlamente vyko balsavimai svarbiausiais pandemijos suvaldymo klausimais. Be to, be valdančiųjų sprendimų kontrolės, opozicijoje esančios partijos nuolat teikė ir teikia labai konkrečius pasiūlymus visais svarbiausiais sveikatos ir socialinės apsaugos, finansų bei švietimo klausimais.
Naujas kovos su viruso pasekmėmis frontas
Šiandien kartu su visuomenės pagalba išsprendę logistinius, procesų valdymo, opiausius sveikatos apsaugos sistemos veikimo bei kitus pandemijos suvaldymo klausimus įžengiame į kitą – ekonominių pasekmių suvaldymo etapą. Sprendimai, kuriuos artimiausiais mėnesiais turės priimti Seimas ir Vyriausybė mažiausiai dešimtmečiui nulems mūsų ateitį. Dėl to į diskusiją apie šiuos pokyčius lygiaverčiais pagrindais privalo būti įtraukti visi atstovaujantys skirtingiems rinkėjams ir jų interesams – nesvarbu, opozicijos ar pozicijos atstovai.
Todėl praėjus daugiau nei mėnesiui nuo karantino paskelbimo ir praktiškai viso šalies verslo „išjungimo“, opozicija, nesulaukusi jokių rimtų veiksmų (išskyrus pažadus) iš valdančiųjų, šią savaitę pristatys skubių ekonominių priemonių paketą. Šiandien rizikuojame padaryti labai rimtą klaidą, leisdami verslui ir gyventojams nugrimzti į „depresiją“. Pasibaigus karantinui ateitis ir darbo vietų išlaikymas didžiąja dalimi priklausys nuo valstybės požiūrio: ar paleista savieigai Lietuvos ekonomika nugrims į dugną; ar greitais ir ryžtingais veiksmais užtikrinsime gyventojų ir verslo pasitikėjimą šalies ateitimi bei iš to sekantį augimą. Viliuosi, jog šie pasiūlymai nebus eilinį kartą arogantiškai atmesti.
Situacija, kuomet Vyriausybės ministrai pasiūlymus ignoruoja ar atmeta remdamiesi tuo, kad juos pateikė ne valdančiosios koalicijos nariai, ilgainiui gali privesti prie dar didesnio susiskaldymo. Todėl net ir laimėję kovą su virusu, galime pralaimėti kovą dėl širdžių ir protų šalies viduje ir iš krizės išeiti dar labiau nusivylę, susiskaldę bei nepasitikintys vieni kitais. Vakarų patirtis rodo, jog tokias galimas neišdiskutuotų ir vienpusiškų sprendimų ar elementaraus neveiksnumo pasekmes kentės visa partinė sistema, nepriklausomai nuo to, kas kurioje „barikadų“ pusėje buvo.
Valdantiesiems linkiu nepamiršti, jog jokia valdžia nėra amžina ir Vyriausybės dažnai apeinama opozicija bei Seimas taip pat yra labai konkrečių žmonių – Lietuvos piliečių nuomonės atspindys. Nuomonės, kurios negalima ignoruoti, nes Tėvynė visiems yra viena, vienodai teisinga ir atvira. Galiausiai, ignoravimui ar pernelyg jautriai ir kartais teatrališkai reakcijai į demokratinę kontrolę bei pasiūlymus šiandien paprasčiausiai nėra laiko.