Praėjusį pavasarį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija daug mokesčių mokėtųjų pinigų išleido reklamuodama reformą, pagal kurią, privatūs pensijų fondai, neva, pagaliau atskirti nuo „Sodros“. Tas atskyrimas nebuvo tiesa. Buvo negarbingai sugudrauta – į pensijų fondus „Sodra“ nebeperveda, bet pati gauna mažesnes įmokas. Ir dėl to pakeitimo „Sodros“ pensijos nėra ir nebus nė kiek dosnesnės.

O štai vakarykštė nelabai kieno pastebėta reforma nebėra tik nominali. „Sodra“ įpareigota mokėti realius pinigus – anuitetus, t. y. privačias pensijas iki gyvos galvos tiems, kas II pakopoj sukaupė daugiau nei 10 tūkst. eurų.

Didelė abejonė ar Seimo dauguma suprato, už ką balsavo, o Socministerija – ką įstatymu teikė. Net nebuvo svarstoma, kokia rizika uždedama „Sodrai“, o kadangi pinigus ir moka, ir gauna galiausiai žmonės, ta rizika – mokesčių mokėtojams. Įpareigojimas mokėti anuitetą yra rizikingas dviem požiūriais.

Gražiausia to reikalo pusė, kad vargšai apdraudžia pasiturinčiuosius. Taip yra, nes anuitetus privalo pirkti tik tie, kas II pakopos fonde sukaupė ne mažiau nei 10 tūkst. eurų. O tą sumą dar daug metų tepasieks tik puikiai uždirbantieji.
Romas Lazutka

Pirma, laisvos lėšos iki anuitetų mokėjimo investuojamos kapitalų rinkose. Nors investuojama paprastai konservatyviai, t. y. į valstybių obligacijas, rizika lieka. Tai parodė ir šie metai, kai net konservatyvios pensijų fondų investicijos per savaitę krito 5–6 proc. Iš kokių lėšų tokių kritimų nuostolius dengs „Sodra“? Juk anuitetų mažinti negalima.

Antra rizika – demografinė. Pensinio amžiaus sulaukusiai kartai anuitetų dydžius įsipareigoja mokėti pagal atitinkamais metais apskaičiuotą tikėtiną gyvenimo trukmę. Bet štai bėga metai ir anuitetų gavėjai vidutiniškai gyvena kiek ilgiau, nei tikėtasi. Neskuba mirti ir tiek. Iš kokių lėšų „Sodra“ tęs įsipareigotų anuitetų mokėjimą?

Priimtose įstatymo pataisose atviru tekstu nesakoma, o ne atviru – „Sodra“ turi mokėti ir tiek. „Sodros“ įsipareigojimai, galiausiai, mokesčių mokėtojų įsipareigojimai. Gražiausia to reikalo pusė, kad vargšai apdraudžia pasiturinčiuosius.

Taip yra, nes anuitetus privalo pirkti tik tie, kas II pakopos fonde sukaupė ne mažiau nei 10 tūkst. eurų. O tą sumą dar daug metų tepasieks tik puikiai uždirbantieji. Vidutiniokams, juo labiau skurdesniems, iki anuiteto toli, bet jie savo mokesčiais teiks garantijas turtingiems II pakopos kolegoms, o jei kolegoms pagal darbo vietą – savo vadovams.

Mokesčių mokėtojai kočiojami iš visų pusių – valstybė perveda iš visų mūsų biudžeto po 20 eurų į kiekvienos II pakopoj klaidžiojančios avelės sąskaitą privačiose pensijų kaupimo bendrovėse, šios skandinavams padaro pelnus, tuomet įpareigojimus mokėti anuitetą grąžina valstybei, kurios mokesčių mokėtojai subsidijuos galimus nuostolius.
Romas Lazutka

Taigi, taip triukšmingai skirtos valstybės ir vadinamoji privati pensijų sistemos galiausiai ir neatskirtos.

Sukergtos pačiu įžūliausiu būdu. Mokesčių mokėtojai kočiojami iš visų pusių – valstybė perveda iš visų mūsų biudžeto po 20 eurų į kiekvienos II pakopoj klaidžiojančios avelės sąskaitą privačiose pensijų kaupimo bendrovėse, šios skandinavams padaro pelnus, tuomet įpareigojimus mokėti anuitetą grąžina valstybei, kurios mokesčių mokėtojai subsidijuos galimus nuostolius.

Ir visas šis absurdas, prisiminkime, už tuos pačius valstybės pinigus išreklamuota kaip „asmeninė atsakomybė už savo senatvę“. Kiek čia asmeniško, kai iš abiejų pusių valstybės pinigai.

Ne tai Seimas turėtų svarstyti pandemijos akivaizdoje, kai keliolika metų II pakopoje senatvei kaupiamas turtas akyse tirpsta.

Štai Estijos premjeras pareiškė, kad ne laikas valstybei mokėti į privačius pensijų fondus krizės metu, nes yra grėsmė, ar pajėgs finansuoti dabartines socialinio draudimo pensijas. O ir pačių žmonių nuo algos atskaitomi įnašai nėra pirmo būtinumo prekė, kai algos krinta, o valstybei tenka jas gelbėti subsidijomis.

Kaip elgtis Lietuvoje, visada paaiškina privačių pensijų kaupimo paslaugos pardavėjai. Įdomu, kad apie kaukių apsaugines savybes paprastai klausiama ne tų kaukių siuvėjų, bet gydytojo prof. V. Kasiulevičiaus. Į klausimus apie pensijas visada atsako jų siuvėjai. Ir kaip jie atsako?

Žinoma, taip, kaip jiems naudinga, t. y. kad tik klientai nesuabejotų privačiais fondais net jų vertei akyse krintant dviženkliais skaičiais, nes juk administravimo mokesčiai plaukia net jei fondai ir pinga. Jie pataria, kad dabar, kai pasaulinėse rinkose vertybiniai popierių kursai nukritę, naudingiausia juos ne parduoti, bet supirkti, tai yra dar daugiau mokėti į pensijų fondus. Puiku pirkti, kai pigu. Tik klausimas, kodėl pigu?

O todėl, kad pasaulyje akcijų dabar norima atsikratyti ir nenorima jų pirkti. Bet lietuviams siūloma pergudrauti visą pasaulį. Pasaulį nepavyks, bet ir Seimą, ir jo rinkėjus, kol kas sekasi – pelnai mūsų, rizikos ir nuostoliai jūsų. Ir mažai kam tas vakar Seimo įpirštas naujas „Sodros“ sugulovas įdomus ar suprantamas.